„Paprastai konstruojama bent keletas scenarijų: labiausiai trokštamas scenarijus, pavojingiausias, labiausiai tikėtinas scenarijus. Kaip ir visi kariškiai, rusai mokosi to paties planavimo. Labiausiai trokštamas scenarijus, aišku, yra sausumos koridorius iki Krymo ir iki Padniestrės. Bet ar jį pavyks įgyvendinti, tai čia klausimas. Jeigu tai būtų taip lengva, jie jau būtų tai įgyvendinę. Jie nepasiekė rezultatų, nes nuostoliai buvo gana dideli“, - DELFI pasakojo savo pavardės nenorėjęs atskleisti, tačiau karinės taktikos ypatumus išmanantis pašnekovas.
Pašnekovo manymu, Ukraina šiuo metu neturi patikimų Rusijos ir separatistų atgrasymo priemonių, todėl bandymai užimti Mariupolį tikrai gali kartotis.
Kaip rašo washingtonpost.com, miestas jau mėnesių mėnesius rengiasi galimam puolimui, ties kiekvienu keliu į miestą pastatytos kelių užtvaros, patikros postai, tiltai, vedantys iš Rytų į Vakarus, parengti susprogdinimui, jeigu tik bus pastebėtas prorusiškų pajėgų judėjimas. Mieste nuolatos išbandomos pavojaus sirenos dėl potencialiai galimų atakų iš oro.
Saugumo ekspertas DELFI teigė manantis, kad labiausiai tikėtina, jog Mariupolyje bus rengiamos provokacijos, kuriomis vėliau bus norima pateisinti veržimąsi į miestą.
„Galima daryti prielaidą, kad Mariupolyje jie bandys sukelti chaosą, o tada neva įvesdami tvarką įves ir separatistinius teroristus. Gali būti apšaudoma iš artilerijos, reaktyvinių minosvaidžių, viduje gali būti rengiamos specialiųjų grupių provokacijos, eskaluojamas konfliktas“, - sakė pašnekovas.
Strateginė ir ekonominė Mariupolio reikšmė
Mariupolis Ukrainai ir Rusijai bei jos remiamiems separatistams turi strateginę reikšmę. Šalia Azovo jūros esantis ir 100 kilometrų nuo sukilėlių užimto Donecko miesto nutolęs Mariupolis vertinamas kaip potencialus sausumos koridorius iš Rusijos užimto Krymo, kurį Kremlius aneksavo dar praėjusių metų kovo mėnesį.
Jei separatistams pavyktų užimti Mariupolį, šis uostas taptų gyvybiškai svarbiu keliu, kuriuo sukilėliai ir Rusijos kariai pasinaudotų kovodami su Ukrainos karinėmis pajėgomis. Tai penktas pagal krovinių judėjimą Ukrainos uostas ir užimčiausias komercinis jūrinis centras Azovo jūros pakrantėje.
Apie 500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis įsikūręs šalia svarbių kelių, jungiančių Rusijos pasienį su giliau esančiomis Ukrainos teritorijomis.
Po surengtų kruvinų susirėmimų separatistams praėjusiais metais buvo pavykę užimti Mariupolį, tačiau birželio mėnesį Ukrainos pajėgos jį susigrąžino.
Separatistai dar kartą mėgino sugrįžti į Mariupolį praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 20 kilometrų atstumu į Rytus nuo šio miesto vyko susirėmimai su Ukrainos kariais, tačiau pasiekti uosto jiems nepavyko.
Šių metų sausį Mariupolio gyvenamieji pakraščiai buvo apšaudomi iš salvinių raketinių sistemų „Grad“, per atakas žuvo civiliai gyventojai.
DELFI pašnekovas teigia, kad iki šiol Mariupolį apsaugojo tai, kad pietinė Ukrainos dalis yra proukrainietiška, ekspansiją šia kryptimi dar pradinėje konflikto stadijoje stabdė Odesos įvykiai, kai prorusiškus protestuotojus nustelbė proukrainietiškos jėgos, bei Malaizijos lėktuvo numušimas praėjusių metų liepos mėnesį.
Abejoja Ukrainos pajėgomis
Šiuo metu Mariupolį galbūt apsaugotų kritinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų masės sutelkimas šioje srityje. Tačiau nėra žinoma, ar Ukraina tam pajėgi.
„Klausimas didelis, ar Ukraina turi tą kritinę masę? Mes visiškai nebematome iš Ukrainos pusės aviacijos panaudojimo. Klausimas, kodėl? Ar jie bijo rusų priešlėktuvinės gynybos? Ar jie bijo, kad tada rusai naudos aviaciją? Ar yra kažkoks sutarimas, kad nė viena pusė nenaudoja aviacijos? Iš pradžių ukrainiečiai naudojo, bet turėjo nuostolių: buvo numušta ir sraigtasparnių, ir lėktuvų. Gal jie nebeturi tinkamos aviacijos? Bet nebūtų panašu, turėtų turėti. O kokia aviacijos būklė? Ar jie turi pakankamai pilotų, kurie lojalūs? Tai labai įdomus klausimas, į kurį aš atsakymo neturiu“, - DELFI sakė gynybos ekspertas.
Antra vertus, pasak jo, Ukrainos reguliariosioms pajėgoms taip pat sunku planuoti: niekas nežino, ar puolimas Mariupolio kryptimi bus tikroji ataka, o ne dūmų uždanga, kai tikrasis taikinys visai kitur.
„Žvalgyba viena, o apgaulingi manevrai – kas kita. Vasarą buvo panašiai: tarsi buvo daromas puolimas vienoje pusėje, bet jis buvo nestiprus, o visa jėga smogiama kitur. O tu turi paskirstyti visas savo pajėgas per visą perimetrą, tuo tarpu personalas ir ginkluotė riboti. Kažkur vis tiek turėsi silpną vietą, kur gali priešas pralaužti. Ir šiuo atveju: ar Ukrainos vadovybė turėtų viską mesti ir dislokuoti karius tik Mariupolio zonoje? Ar paskirstyti per visą perimetrą? Šitoje vietoje vis tik rusai turi iniciatyvą, nes jie pasirenka kada nori pulti ir kaip nori pulti“, - sakė D. Šlekys.
Politologas taip pat teigia, kad net ir ne ekspertai jau pastebi Ukrainos reguliariųjų pajėgų ir savanorių batalionų planavimo spragas.
„Du kartus Ukrainos kariai buvo pagauti vadinamojoje „kišenėje“: prie Ilovaisko ir Debalcevėje. Pirmą kartą galime nurašyti žioplumui, bet antrasis – visiškai neaiškus. Ar tai padaryta tyčia? Bet tokio pobūdžio klaidos yra didelės“, - sakė D. Šlekys.
Savo pavardės viešinti nenorėjęs gynybos ekspertas taip pat teigia, kad Ukrainos reguliariųjų pajėgų būklė išties buvo apverktina, kuo rusai ir pasinaudojo pačioje konflikto pradžioje. Tačiau, pašnekovo teigimu, Rusijos pusė nesitikėjo Nacionalinės gvardijos, kuri pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir į kurią įėjo ir dalis Maidano savigynos būrių, susiformavimo.
DELFI primena, kad Ukrainos kare su Rusijos remiamais separatistais ir rusų kariais dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir savanorių Nacionalinė gvardija, į kurią patenka tokie batalionai kaip „Azov“, „Donbas“, „Dniepr-1”, „Aidar", „Dešinysis sektorius", „Kyiv-1", „Kyiv-2" ir kiti.
„Rusai puikiai žinojo, kad Ukrainos kariuomenė Viktoro Janukovyčiaus laikais buvo nuvaryta: ir moraliai, ir ginkluotės prasme. Ukrainiečiai netikėjo, kad rusai puls. Jie tiesiog netikėjo. Panašiai kaip gruzinai: jie irgi netikėjo, kad rusai puls. Tikėjosi provokacijų, bet tiesioginio puolimo nesitikėjo, o jie puolė. Buvo visiškas šokas ir pasimetimas. Ukrainoje tas pats. Kariuomenėje dalis žmonių perbėgo (tokiems, beje, į asmens bylas įsegė, kad jie perbėgėliai, jais nepasitiki, siunčia kur nors į Šiaurę). Kita dalis pasidavė separatistams, provokatoriams, teroristams, atidavė ginklus. Jie nebuvo pasiruošę. Tai reiškia, kad nebuvo atidirbti atitinkami veiksmai, nebuvo pratybų“, - pasakojo pašnekovas.
Fronto linija Ukrainoje, 2015 m. vasario 24 d.: