Statybos inspekcija nustatė pažeidimų
Toks Lietuvos architektų rūmų akibrokštas papiktino ne tik Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę, konservatorę Aistę Gedvilienę, bet ir Aplinkos ministeriją.
Tiek komiteto pirmininkė, tiek Aplinkos ministerija Delfi teigė, kad po tokio Rūmų atsakymo teks grįžti prie architektų savikontrolės mechanizmo revizijos.
„Gelvonų terasų“ projektas baigiamas vystyti Vilniuje, Gelvonų g. 1B. Jis išgarsėjo dėl to, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi prašymą išduoti statybos leidimą, kurio per nustatytą terminą neišdavė savivaldybės administracija, jį išdavė.
Vėliau Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad išduotas leidimas galbūt prieštarauja teisės aktams.
Gavusi STT kreipimąsi Statybos inspekcija atliko patikrinimą ir pradėjo išduoto leidimo naikinimo procedūras.
„Nustačiusi, kad projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas praėjus Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui per 3 darbo dienas SLD neišdavė ir apie atsisakymo priežastis statytojui nepranešė, Statybos inspekcija privalo SLD registruoti IS „Infostatyba“.
Kadangi šiuo atveju visi projektą privalėję tikrinti subjektai (įskaitant atsakingus savivaldybės tarnautojus) projektui pritarė, Statybos inspekcija, vadovaudamasi teisės aktais, privalėjo registruoti SLD. Teisės aktai nenumato išimčių neregistruoti SLD, kai visi privalėję tikrinti subjektai projektui pritarė.
Statybos inspekcija statybos leidimo teisėtumo patikrinimą atliko gavusi STT 2020-12-16 kreipimąsi.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad: „1) statytojas prie prašymo gauti SLD nepateikė besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) kaip valstybinės žemės patikėtinio – rašytinio sutikimo mažinti statybos techniniame reglamente nustatytą norminį atstumą.
Laikantis teisės aktuose nustatytų norminių atstumų ir negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl jų mažinimo, tokio aukščio pastatas (24 m) turėtų būti atitraukiamas nuo sklypo ribų visose sklypo pusėse mažiausiai 6 - 8 metrus.
Statybos techniniame reglamente nustatytas reikalavimas (kuris šiuo atveju ir buvo pažeistas), reguliuoja statinio atstumo ir aukščio santykį. Šis reikalavimas nėra savitikslis. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų normuojami atsižvelgiant į esminius statinių reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Norminių atstumų nustatymas ir šių reikalavimų išlaikymas, be kita ko, yra skirtas trečiųjų asmenų interesų apsaugai, nes pagal Statybos įstatymo nuostatas, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Svarbu pažymėti, kad sutikimas dėl norminių atstumų mažinimo svarbus ir dėl to, nes turi įtakos besiribojančių valstybinės žemės sklypų vertei, užstatymo galimybėms ir kt.
Šiuo konkrečiu atveju valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimas neišlaikyti norminių atstumų ir statyti 24 m aukščio pastatą arčiau sklypo ribų, nei leidžiama teisės aktais, nebuvo gautas.
2) susisiekimo komunikacijų (pėsčiųjų-dviračių takų) statybai valstybinėje žemėje NŽT sutikimas nebuvo pateiktas;
3) statytojas neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, nustatytų LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes šilumos tinklų rekonstrukcijai nebuvo pateikta sutartis su šilumos tinklų savininku;
4) statytojas nepateikė rekonstruojamų šilumos tiekimo tinklų kadastro duomenų bylos.“
Nustačiusi šiuos pažeidimus Statybos inspekcija ėmėsi veiksmų, kad statybos leidimas būtų panaikintas.
Stojo architektų pusėn
Šias aplinkybes ėmėsi nagrinėti ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Rugpjūčio 24 d. komitetas surengė posėdį, į kurį buvo pakviestas ir Lietuvos architektų rūmų vadovas Lukas Rekevičius. Jis yra įtrauktas į lobistų sąrašą.
Ši organizacija, be kita ko, prižiūri, ar architektai savo darbe laikosi profesinės etikos normų ir teisės aktų reikalavimų.
Komiteto pirmininkė A. Gedvilienė posėdžio metu kreipėsi į L. Rekevičių ir teigė, kad esminis pažeidimas yra susijęs su pastato aukštingumu: „Pirmininke, turbūt esminis dalykas čia yra aukštingumas.“
Vis dėlto posėdžio metu pasisakęs L. Rekevičius šioje istorijoje neįžvelgė savo kolegų architektų atsakomybės.
„Būtent. Aukštingumas. Mano supratimu, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo išdavinėti (sutikimus – Delfi past.), tačiau jie neišdavinėjo. Ar už tai yra atsakingas projektuotojas ir gyventojai? Man atrodo, kad ne“, - teigė L. Rekevičius.
Tačiau komiteto pirmininkė su juo nenorėjo sutikti: „Bet ar projektuotojas gali pasirašyti, jeigu nėra sutikimo aukštingumui?“
L. Rekevičiaus toliau stojo architektų pusėn: „Jis šiuo atveju padarė viską, ko reikėjo. Ir jam sakė, kad šiuo atveju mes neišdavinėjame, prašau kreiptis į savivaldybę. Galbūt savivaldybė turėjo vertinti, ar jiems tinka toks aukštingumas ar netinka. Jie įvertino, kad jiems tinka.
Galiausiai A. Gedvilienė posėdžio metu informavo, kad komitetas greičiausiai kreipsis į Lietuvos architektų rūmus, kad šie įvertintų projektuotojų atsakomybę.
„Mes su komiteto nariais pasitarsime, galbūt verta į jūsų instituciją pasikreipti dėl projektuotojo, ar tikrai viskas padaryta taip, ką projektuotojas privalo padaryti“, - teigė A. Gedvilienė.
Remiantis viešai prieinama informacija, šiuo atveju daugiabutį projektavo „Vilniaus architektūros studija“.
Pasiūlė susimokėti
Rugsėjo 14 dieną Lietuvos architektų rūmų pirmininkas L. Rekevičius Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikė atsakymą dėl prašymo įvertinti architektų elgesį.
Tuo pačiu L. Rekevičius informavo komiteto narius, kad jų prašymas nebus tenkinamas ir pasiūlė susimokėti 700 eurų.
„Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad jeigu turite pagrįstų įrodymų dėl netinkamo architekto(-ų) elgesio, tokiu atveju galima teikti skundą Rūmams. Tokiame Rūmams pateiktiname skunde turėtų būti nurodyta, į kurį Rūmų organą su skundu kreipiamasi, nurodytas konkretus asmuo, dėl kurio veiklos teikiamas skundas, o kartu su skundu pateikiami dokumentai, suteikiantys galimybę objektyviai įvertinti situaciją. Atkreipiame dėmesį, kad Rūmų narių drausmės bylas dėl Rūmų narių profesinės etikos pažeidimų nagrinėja Rūmų Profesinės etikos taryba (pagal Lietuvos Respublikos Architektų rūmų įstatymo 10 str.). Kreipiantis į Rūmų Profesinės etikos tarybą, skunde turi būti nurodyta, kokius Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) principus ir jų taikymo atvejus skundžiamas Rūmų narys galimai pažeidė. Kodeksą galite rasti Rūmų oficialioje interneto svetainėje (www.architekturumai.lt) skiltyje „Profesinė etika“, taip pat tokiu atveju prie teikiamo skundo reikia nurodyti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes ir pridėti jas patvirtinančius dokumentus. Šių skundų nagrinėjimas yra neatlygintinis.
Papildomai pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 1 d. 4 p. Rūmai taip pat vykdo architektūrinės veiklos stebėseną, pagal to paties įstatymo 1 d. 6 p. Rūmai atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais, pagal 3 str. 2 d. 8 p. Rūmai turi teisę savo funkcijoms atlikti samdyti ekspertus, sudaryti laikinas darbo grupes, komisijas, kitus organus.
Pagal galiojančio Rūmų statuto 113 p. Rūmų ekspertų komisijos teikia išvadas ir rekomendacijas, susijusias su architektūros kokybe ir jos vertinimu, pagal Rūmų statuto 118 p. svarstydamos joms pavestus klausimus Rūmų ekspertų komisijos vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais, gerbia su nagrinėjamu klausimu susijusių asmenų orumą ir teises, o Rūmų ekspertų komisijų veiklai vadovauja Rūmų pirmininkas pagal aktualaus statuto 120 p. Pažymėtina, kad pagal Rūmų tarybos patvirtintą Rūmų ekspertų komisijos nuostatų 39 p. tokios Rūmų teikiamos ekspertinės išvados yra mokamos.
Pagal minėtų nuostatų 35 p. nurodyta, kad komisijos išvadose ir individualiose ekspertų nuomonėse teikiami motyvai grindžiami specialiosiomis architektūros srities žiniomis, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, rekomendacijų, kitų teisinių, programinių bei doktrininių dokumentų nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, profesionalumo, objektyvumo, nešališkumo ir kitais teisiniais principais. Aktualiu klausimu būtų įmanoma suformuoti 5 narių ekspertų komisiją, kuri apmokamai galėtų pateikti išvadą, kurios kaina, įvertinus jų įkainį bei planuojamą skirti laiką, būtų 700 Eur.
Todėl Rūmai įvertinę Jūsų teikto rašto turinį, atsakydami į jį prašo patikslinti Jūsų kreipimąsi ir nurodyti, ar pageidautumėte, kad susidariusią situaciją apmokamai įvertintų Rūmų ekspertai, ar ketinate kreiptis į Rūmų Profesinės etikos tarybą dėl galimai pažeistų Kodekso principų“, - komiteto narius informavo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas L. Rekevičius.
A. Gedvilienė: esu šokiruota
Gavusi tokį atsakymą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė feisbuke neslėpė pasipiktinimo.
„Komitetas, matydamas, kad projektas jau projektavimo stadijoje galėjo turėti trūkumų (būtinų sutikimų iš NŽT dėl norminių atstumų nesilaikymo), nusprendė protokoliniu pavedimu kreiptis į Architektų rūmus, kad šie įvertintų projektuotojo veiksmus ir atsakomybę rengiant atitinkamą projektą.
Architektų rūmai privalo savo iniciatyva arba skundų pagrindu nagrinėti atvejus, kurių metu paaiškėja, kad architektai, vykdydami savo veiklą, pažeidė įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kitų teisės aktų keliamus reikalavimus. Jie turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo arba įspėjimo pareiškimo, atsižvelgdami į nustatyto pažeidimo pobūdį, pasekmes ir aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas.
Ji teigė, kad sulaukusi tokio atsakymo yra šokiruota: „Jeigu atvirai, esu šokiruota ir labai nusivylusi. Jei jau plačiai žiniasklaidos aprašytas atvejis neįkvepia architektų savivaldos įsivertinti, jei Aplinkos apsaugos komiteto prašymas yra atmetamas, tai tada kokia tikimybė, kad eilinio piliečio skundas bus nuoširdžiai išnagrinėtas. Sorry, taip būti negali.
Jau kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir Statybų inspekciją, tikiuosi, pavyks konkretų atvejį privesti iki galo. Didžiausias nerimas dėl pačios sistemos. Prieš metus Seimas sustiprino sistemą, parodydamas didelį pasitikėjimo kreditą architektų savivaldai. Šiandien matydama tokį atsirašinėjimą nerimauju, kad pasitikėjimo galėjo būti per daug.
Šiuo metu tariuosi su Komiteto kolegomis dėl tolesnių veiksmų, sistema arba turi veikti, arba kam jos reikia?“
Delfi susisiekė su A. Gedviliene. Ji dar kartą teigė, kad yra labai susirūpinusi, ar Lietuvos architektų rūmai yra pajėgūs užtikrinti architektų savikontrolės funkcijas. Taip pat ji sakė, kad komitetas ketina atlikti parlamentinę kontrolę ir įvertinti, kaip Lietuvoje iš tiesų užtikrinamas architektų etikos normų laikymasis.
Rūmai poziciją pakeitė
Kilus ažiotažui Lietuvos architektų rūmai pakeitė savo poziciją ir rugsėjo 26 d. dar kartą kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.
Šį kartą kreipimąsi pasirašė L. Rekevičiaus pavaduotojas Tauras Paulauskas.
„Lietuvos architektų rūmai 2022-09-22 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto raštą „Dėl pavedimų vykdymo“, kuriuo buvome informuoti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašoma perduoti Rūmams visą su „Gelvonų terasų“ statybų teisėtumo tyrimu susijusią medžiagą, kuri padėtų tinkamai ir visapusiškai įvertinti šių statybų projektuotojų veiksmus ir atsakomybę.
Deja, tenka apgailestauti, kad ankstesnis teiktas Rūmų 2022-09-14 raštas Nr. S22/09/319 Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto buvo vertintas neteisingai. Užtikriname, kad Rūmai neatsisako pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus vertinti savo narių profesinę etiką bei kvalifikaciją, nes kaip ir buvo nurodyta ankstesniame Rūmų rašte, minėtu atveju galimai kyla profesinė atsakomybė už galimus profesinės etikos pažeidimus pagal Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksą. Pažymėtina, kad Rūmų Profesinės etikos taryba, vykdydama įprastinę jai priskirtą veiklą, vien per 2021 m. išnagrinėjo 13 įvairių skundų dėl galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų ir 7 atvejais architektus pripažino pažeidus profesinę etiką.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą skundų pateikimo procedūrai ir pačiam dokumentui yra keliami tam tikri reikalavimai, taikytini visiems pareiškėjams. Visų skundų nagrinėjimas Profesinės etikos taryboje yra neatlygintinis. Aktualiu atveju pagal teiktą Rūmams pirminę informaciją susidariusi situacija vertintina kaip labai sudėtinga bei reikalaujanti išsamios analizės bei nagrinėtina ne tik architektų, tačiau ir atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų veikų kontekste, todėl dėl šių kompleksinių priežasčių Rūmai 2022-09-14 teiktame Jums rašte Nr. S22/09/319 kaip papildomą galimybę siūlė suformuoti atskirą, nepriklausomą ir kompetentingą Rūmų ekspertų komisiją, kuri vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais, galėtų išnagrinėti susidariusią problemą iš esmės ir nustatyti šioje istorijoje dalyvavusių architektų atsakomybę.
Labai sveikiname Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM perduoti Rūmams visą su „Gelvonų terasų“ statybų teisėtumo tyrimu susijusią medžiagą, ji yra būtina išsamiai analizei. Pažymime, kad gavę šią informaciją Rūmų pirmininko teikimu prašysime Rūmų Profesinės etikos tarybą įvertinti susidariusią situaciją bei konkrečių architektų profesinę atsakomybę“, - rašė T. Paulauskas.
Aplinkos ministerija negaili kritikos
Dėl šios situacijos Delfi su klausimais kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė kritiškai įvertino Lietuvos architektų rūmų atsakymą Seimo nariams.
Jos teigimu, Rūmai privalo nagrinėti visus gautus skundus. Viceministrė nurodė, kad reaguojant į susidariusią situaciją, Aplinkos ministerija jau kreipėsi į Rūmus, klausdama, kaip jie vykdo architektų etikos laikymosi kontrolę.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Rūmai privalo nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus ir skundus, kaip Institucija, kuriai įstatymais priskirta vykdyti šią viešo administravimo funkciją. Todėl, ministerijos manymu, tiek komiteto pateiktas skundas, tiek gauti gyventojų skundai turi būti nagrinėjami.
Aplinkos ministerija, kaip politiką architektūros srityje formuojanti institucija, rengia teisės aktų projektus architektūros ir urbanistikos klausimais, dalyvauja juos rengiant, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šių dokumentų nuostatų įgyvendinimą. Vykdydama šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo kontrolę, Aplinkos ministerija kreipėsi į Rūmus su prašymu paaiškinti, kaip vykdomi įstatymais Rūmams suteikti įpareigojimai užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, jų profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, t. y. kaip vykdoma architektų profesinės veiklos stebėsena, kaip vertinami architektų profesinės etikos ir architektų profesinės veiklos pažeidimai, dėl kurių būtų sprendžiami atestatų galiojimo klausimai“, - nurodė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Ir galiausiai ji pridūrė: „Manome, kad šis architektų savikontrolės mechanizmas akivaizdžiai turėtų būti stiprinamas.“
Viceministrė sutiko, kad architektų savikontrolės mechanizmas turi trūkumų. Tačiau ji teigė norinti architektų bendruomenei duoti šansą. Vis dėlto, jei situacija nesikeis, ji neatmeta, kad architektų profesinės etikos priežiūra gali būti perduota valstybei.
„Neatmestina, kad situacijai nesikeičiant, turėtų būti keliamas ir principinis profesinės savivaldos ateities klausimas, įvertinant valstybės kaštų, kompetencijų ir visas kitas reikšmingas šių funkcijų grąžinimo valstybei aplinkybes“, - teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Mano, kad profesine etika rūpinasi tinkamai
Delfi su klausimais kreipėsi ir į Lietuvos architektų rūmus. Atsakymus pateikė Rūmų vadovą L. Rekevičių pavaduojantis T. Paulauskas.
Jis dėstė, kad Rūmai neatsakė nagrinėti skundo, tik esą Aplinkos apsaugos komitetas jį netinkamai pateikė ir neatsiuntė reikiamos informacijos.
„Tai klausimas, kuris yra pagrįstas tikrai neteisingu teiginiu. LAR niekada neatsisakė ir neatsisako nagrinėti galimai pažeidžiančių profesinę etiką ir/ar profesinę kompetenciją atestuotų architektų veikų. Maloniai prašau iš naujo dėmesingai perskaityti LAR atsakymą LRS AAK (kuris yra prie šio atsakymo), o taip pat ir šios dienos LAR raštą LRS AAK, kuriame, manau, iš dalies atsakyta į Jūsų keliamus klausimus.
Susidarius tokiai situacijai kaip dabar, mes būtinai išsamiai išnagrinėsime šią problemą ir pateiksime jos vertinimą, įskaitant ir tame procese dalyvavusių architektų atsakomybę. Dabar paprašysiu Tamstos pažiūrėti į šios situacijos loginę seką – LAR gavo LRS AAK 2022-08-25 pavedimą. O kaip jį įvykdyti jei prie jo nepridėta jam įvykdyti reikalinga dokumentacija?
Uždavus A. Gedvilienės klausimą, kurį ji iškėlė savo feisbuko paskyroje, ar realu, kad bus išnagrinėtas eilinio piliečio skundas, jei Rūmai atsisako nagrinėti net Seimo Aplinkos apsaugos komiteto skundą, T. Paulauskas aiškino, kad klausimas suformuotas neteisingai.
„Tikrai nesutinku. Tai vėlgi neteisingai suformuluotas klausimas kaip ir pirmasis. Yra visiškai atvirkščiai. Maloniai prašau dar kartą įdėmiai perskaityti mūsų pateiktus raštus. Kaip rašoma 2022-09-14 LAR rašte, LAR yra aiškiai nustatyta skundų pateikimo tvarka, įskaitant skundą pagrindžiančių faktinių aplinkybių pateikimą. Visiems LR, užsienio tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims yra taikomi vienodi standartai. Visiškai atsakingai pareiškiu - LAR yra absoliučiai nesvarbu, kas teikia skundą. Jei skundas tinkamai pateiktas, tam tikrai advokato samdyti nereikia, ir atitinkamai pagrįstas, jis visada bus kruopščiai, bešališkai ir sąžiningai išnagrinėtas. Jei Jūs žinote kokių kitų atvejų, maloniai prašau informuoti, tikrai asmeniškai įsigilinsiu ir atsakysiu“, - teigė T. Paulauskas.
Taip pat Rūmų paprašėme oficialios statistikos, kiek kartų Rūmai vertino architektų profesinę etiką 2020 – 2022 m. Kiek šiuo laikotarpiu buvo nustatyta pažeidimų? Kokios nuobaudos taikytos?
T. Paulauskas pateikė štai tokius duomenis: „Pateikiu LAR Profesinės etikos tarybos veiklos toliau PET) statistiką: 2020 m. nagrinėti 8 atvejai, 4 pareiškėjai buvo juridiniai asmenys, 4 fiziniai, 5 atvejais PET pripažino pažeidus profesinę etiką; 2021 m. nagrinėta 13 atvejų, 7 pareiškėjai buvo juridiniai asmenys, 6 fiziniai, 7 atvejais PET pripažino pažeidus profesinę etiką; 2022 m. nagrinėti 6 atvejai, 1 pareiškėjas buvo juridinis asmuo, 5 fiziniai, 3 atvejais PET pripažino pažeidus profesinę etiką.
T. Paulauskas nesutiko, kad architektų savikontrolės mechanizmas neveikia arba veikia ne taip, kaip turėtų.
„Tikrai negaliu sutikti. Esu įsitikinęs lygiai priešingai. Ir šio įsitikinimo pagrįstumui galiu nurodyti aukščiau skelbtą statistiką. Tikrai daug ir intensyviai dirba visos LAR sudėtinės grandys, tiek Profesinės etikos taryba, tiek Atestacinė komisija, tiek ir regioninės architektūrinės tarybos. Be abejo, mes esame jauna organizacija, kuriai dar tikrai yra kur tobulėti, kritikos susilaukiame ne tik iš visuomenės, bet ir iš savo narių, dažnai ne be pagrindo, bet reikalo esmė yra ta, kad realiai jokios kitos alternatyvos architektų profesinei savivaldai nėra. Savivalda, įskaitant profesinę, yra demokratinės visuomenės pagrindų pagrindas, alternatyva jai yra tik visiems mums dabar gerai žinoma „valdžios vertikalė“ ar kokie tarpiniai hibridiniai dariniai“, - dėstė T. Paulauskas.
Jei Aplinkos ministerija neatmeta, kad Rūmams neįrodžius, jog jie gali užtikrinti architektų profesinės etikos laikymąsi, gali tekti grįžti prie valstybinio reguliavimo, Rūmai laikosi priešingos nuomonės ir mano, kad tai būtų klaida.
„Raktinis žodis – jei. Visų pirma, kas objektyviai ir nešališkai nustatė, kad profesinė savivalda nefunkcionuoja ir LAR netinkamai kontroliuoja profesinę etiką? Dėl to konstruoti būsimų komisijų variantus, manau, būtų iš esmės klaidinga. Be to, sutikite, Jūs klausimą suformulavote taip, lyg tarp architektų nėra ir nebus sąžiningų žmonių, o visi valstybės tarnautojai bei visuomenės veikėjai yra išimtinai dori“, - teigė T. Paulauskas.
