Teisininkas Justas Bozys socialiniame tinkle paviešino Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosioso rinktinės vado sprendimą neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos jaunuoliui, kurio žmona laukiasi vaikelio.
Rašte nedetalizuojama, kodėl priimtas toks sprendimas, nors ministro įsakyme aiškiai nurodyta, jog neproporcingai didelė žala padaroma ir tuo atveju, jei karo prievolininkas yra šaukiamas atlikt tarnybos 9 mėnesiams žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei esant komplikuotam nėštumui.
„Šiuo atveju pašaukus asmenį 9 mėnesiams nėštumo ir gimdymo laikotarpis patenka į tarnybos laikotarpį. Plius nėštumas yra pripažintas kaip komplikuotas, yra gydytojų pažymos. Galiu pasakyti tiek, kad tas žmogus, nesikreipęs į jokius teisininkus bei vadovaudamasis sveiku protu nuėjo ir parašė prašymą atidėti tarnybą, pateikė pažymą, kad žmona laukiasi. Ir gavo atsakymą – ne“, - pasakojo J. Bozys, kuris nesutiko atskleisti jaunuolio vardo ir pavardės.
Pasak pašnekovo, atsisakymas atidėti tarnybą jau yra apskųstas Krašto apsaugos ministerijai. Skundo atmetimo atveju, pasak J. Bozio, ketinama kreiptis į teismą.
Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė DELFI patvirtino, kad minimo jaunuolio prašymas atidėti tarnybą dėl žmonos nėštumo išties nebuvo tenkintas.
Ji pabrėžė, kad pačiame Karo prievolės įstatyme šaukiamo asmens sutuoktinės nėštumas nėra įvardintas kaip privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas. Nėštumas paminimas ministro įsakyme, kuriame sakoma, kad karo prievolininko asmeniniams interesams neproporcingai didelė žala daroma ir tuomet, kai „prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui“.
Krašto apsaugos ministerija traktuoja, kad tik komplikuotas nėštumas, pagrįstas medicininiais dokumentais, būtų laikomas aplinkybe, dėl kurios būtų galima atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė teigia, kad vyro pašaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu demonstruoja, kad šeima nėra laikoma nei prioritetu, nei vertybe.
„Faktas, kad prioritetas – ne šeimos vertybės, nes vaikelis auga ir formuojasi įsčiose, tėtis savo prisilietimais bei bendru buvimu prisideda prie vaiko vystymosi“, - sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad vieno mėnesio po vaiko gimimo skiriamos tėvystės atostogos sugalvotos neatsitiktinai, mat vaiko gimimas nėra vien tik moteris, tai šeimos reikalas.
„Šiais laikais tėvai taip pat išeina vaiko auginimo atostogų, tai netgi labai skatinama: atsiranda šūkiai „Tėvystė veža“ ir panašūs projektai. Tai šis atvejis yra tarsi prieštara, nepasižiūrima plačiau ir giliau“, - sakė J. Lipkevičienė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė teigia, kad tėvo buvimas kartu yra labai svarbus pradiniu laikotarpiu po vaiko gimimo, todėl jai nesuprantama, kodėl reikia šaukti jaunuolį į karo tarnybą, jei žmona laukiasi ir yra pristatyti visi reikiami dokumentai.
„Aš manau, kad labai logiška: jei žmogus nėra padaręs kažko ypatingo, jog jį reiktų atskirti nuo šeimos (kaip kad įkalinimo atveju), tai tokiu atveju vyras turėtų būti su vaiku“, - sakė M. Jankauskaitė.
Tarnyba atidedama individualia tvarka:
1. ne vyresniems kaip 21 m. bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2. aukštųjų mokyklų studentams;
3. Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
4. teisėjams;
5. prokurorams;
6. vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
7. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
8. VSD sistemos pareigūnams;
9. STT pareigūnams;
10. įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
11. vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 3 metai;
12. nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
13. teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams padaroma, kai:
- karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas;
- karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų;
- karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui.
Neproporcingai didele žala visuomenės interesams pašaukus karo prievolininką atlikti tarnybos padaroma, kai karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitose srityse, savo veikla garsina Lietuvos vardą ir rengiasi dalyvauti arba dalyvauja respublikinio ar pasaulinio lygio renginiuose.