Joje apžvelgiamos visos ES tendencijos ir pateikiami 27 šalims skirti skyriai, kuriuose apžvelgiami pokyčiai kiekvienoje ES valstybėje narėje nuo 2021 m. liepos mėnesio. Šių metų ataskaitoje pirmą kartą pateikiamos konkrečios kiekvienai ES valstybei narei skirtos rekomendacijos – apie jas pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį.
Rekomendacijomis siekiama paskatinti ES valstybes nares tęsti vykdomas ar pradėti planuojamas reformas ir nustatyti, kuriose srityse reikia tobulėti.
Iš ataskaitos matyti, kad daugelyje ES valstybių narių toliau vykdytos teisinės valstybės reformos, kuriomis siekta spręsti ankstesnėse dviejose ataskaitose nustatytas problemas. Vis dėlto kai kuriose ES valstybėse narėse tebėra sisteminių problemų.
Šių metų ataskaitoje atsižvelgiama į ankstesnėse ataskaitose nustatytus uždavinius, pateikiamas išsamesnis Europos Komisijos vertinimas ir pastabos dėl visuomeninės žiniasklaidos, šnipinėjimo programų naudojimo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo.
Lietuvai skirtas 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skyrius
Lietuvoje ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje, nors kyla naujų problemų, susijusių su ilgėjančia bylų nagrinėjimo trukme ir susikaupusių bylų skaičiumi.
Naująja teisingumo sistemos plėtros programa siekiama dar labiau padidinti sistemos veiksmingumą, vyksta diskusijos dėl biudžeto paskirstymo teismams kriterijų. Siekiant užtikrinti skaitmeninių priemonių, kurios ir toliau plačiai paplitusios, naudojimą, pritaikomi procesinės teisės aktai.
Toliau vilkinama skyrimo eiti aukštas teisėjų pareigas procedūra, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio vis dar laikinai eina šias pareigas. Susirūpinimą kelia atrankos į teisėjų pareigas procedūros skaidrumas ir yra raginimų ją suderinti su Europos standartais. Toliau įgyvendinamos kovos su korupcija kultūros stiprinimo teismų sistemoje iniciatyvos. Teisinės pagalbos sistemos pakeitimai vis dar rengiami, o šiuo metu advokatams mokamas mažas atlygis gali atgrasyti juos nuo dalyvavimo.
Patvirtinta nauja 2022–2033 m. kovos su korupcija darbotvarkė. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama jo taikymo sritis, įtraukiant valstybės valdomas įmones ir jų patronuojamąsias bendroves. Specialiųjų tyrimų tarnyba toliau reguliariai stebi ir vertina viešųjų pirkimų sektorių, kuriame išlieka didelė korupcijos rizika.
2021 m. sausio mėnesį pradėjo veikti privačių interesų registras, kuris prisideda prie didesnio skaidrumo viešajame sektoriuje. Tuo pat metu priimtos ir lobizmo taisyklės, o 2020 m. liepos mėnesį priimtos nuostatos dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir veiklos pertraukos laikotarpio yra veiksmingos. Toliau dedamos pastangos gerinti Turto susigrąžinimo valdybos pajėgumus. 2021 m. gruodžio mėn. priimta nauja pranešėjų apsaugos teisine sistema aktyviai prisidedama prie su korupcija susijusių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo.
Žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės teisine sistema Lietuvoje užtikrinama pagrindinė teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į informaciją, teigiama ataskaitoje, kurią cituoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Po viešų diskusijų rengiami teisės aktai, kuriais siekiama padidinti žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumą ir nešališkumą.
Siekdama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, Kultūros ministerija įdiegė viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, kad sumažintų audiovizualinės žiniasklaidos ir radijo paslaugų teikėjams tenkančią finansinę naštą. Žurnalistų profesinė aplinka Lietuvoje iš esmės yra saugi, nors grasinimai žurnalistams internete tebėra problema. Parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama kovoti su piktnaudžiavimo procesu. Susirūpinimą kelia tai, kad dėl to, kaip valdžios institucijos aiškina duomenų apsaugos taisykles, apribotos galimybės susipažinti su informacija, ypač žurnalistų, todėl dedamos pastangos išspręsti šį klausimą.
Vyksta diskusijos dėl Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimų, kurių metu išreikštas susirūpinimas dėl galimo poveikio efektyviam šios institucijos veikimui. Taip pat kyla susirūpinimas dėl institucijai skiriamų išteklių pakankamumo. Dėl nepaprastųjų priemonių, priimtų dėl COVID-19 pandemijos, įvertinimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
2021 m. lapkričio mėnesį reaguojant į Baltarusijos vykdomą migracijos instrumentalizavimą paskelbta nepaprastoji padėtis, pagal kurią taikomi tam tikri teisių apribojimai. Pilietinės visuomenės erdvė tebėra atvira, pradėtos vykdyti pirmosios naujo NVO fondo finansavimo programos.
Lietuvai rekomenduojama, atsižvelgiant į Europos standartus teisinės pagalbos srityje, tęsti teisinės pagalbos sistemos reformą, be kita ko, užtikrinti teisinės pagalbos teikėjams tinkamas sąlygas dalyvauti procese. Taip pa rekomenduojama ir toliau vykdyti skyrimo procedūras, kad būtų suformuota visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką.
Lietuva raginama, atsižvelgiant į Europos standartus teisėjų skyrimo srityje, pradėti teisėjų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, skyrimo tvarkos pritaikymo procesą, be kita ko, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą; pradėti įgyvendinti 2022–2033 m. kovos su korupcija darbotvarkę.
Atsižvelgiant į Europos standartus susipažinimo su oficialiais dokumentais srityje, Lietuva raginama toliau tobulinti leidimo susipažinti su oficialiais dokumentais tvarką, visų pirma užtikrinant, kad atsisakymo patenkinti prašymus atskleisti informaciją motyvais nebūtų naudojamasi siekiant nepagrįstai apriboti prieigą prie dokumentų, be kita ko, žurnalistams.
Lietuvai taip pat rekomenduojama, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir JT Paryžiaus principus, suteikti deramus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus Seimo kontrolierių įstaigos veiklai.
