Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui. „Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras Vytautas Bakas.

Pasak jo, teisėjai pažeidė „ne tik Konstituciją, mūsų nuomone, bet ir teismų įstatymus, labai grubiai buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“.

Prabilo apie sumas

Nors apie tai, kas žinoma apie bylą, kalbama gana miglotai, tačiau laidoje „DELFI dienaSeimo narys Laurynas Kasčiūnas tikino, kad kai kurios sumos, minimos byloje, siekė net ir visos kadencijos Seimo nario vidutinį darbo užmokestį.

„Pasakysiu tik tiek, kad kai kuriais atvejais sumos vaikščiojo tokios, kurios prilygsta metiniam Seimo nario atlyginimui, o kai kuriais atvejais net kelerių metų Seimo nario atlyginimui, gal net visos kadencijos“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas

Apkaltos teisėjams iniciatorius, Seimo narys Vytautas Bakas pabrėžė, jog yra du keliai, kurie gali laukti - civilizuotas apkaltos kelias, tačiau, apkaltos iniciatorių teigimų, yra trumpesnis kelias.

„Kai prezidentas gaus nutarimą, jis turės su dekretu kreiptis į Seimą tam, kad teisėjai būtų atleisti. Jų atleidimo procedūra nėra paprasta, bet kuriuo atveju galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Seimas turės apsispręsti, bendradarbiaudamas su Prokuratūra ir teisėjų bendruomene. Tuomet reikės priimti sprendimą, ar eiti apkaltos keliu. Tai yra civilizuotas ir Konstituciją atitinkantis kelias, kuriame teisėjai turi teisę teikti įrodymus, vyksta liudytojų apklausos, viešas procesas. Taip pat yra ir kitas trumpesnis procesas – jeigu Teisėjų taryba nuspręs prezidentui patarti atleisti teisėjus dėl teisėjo vardo pažeminimo, tada Seimas taip pat turės nutarti. Seimas turi labai stipriai įsigilinti, kad teisėjai, kurie galimai sulaužė savo priesaiką, jie neišvengtų atsakomybės“, – DELFI sakė V.Bakas.

Seimas galimai nepastebėjo situacijos

Anot V.Bako, šio klausimo imtasi tik dabar, nes Seimas galimai nepastebėjo situacijos rimtumo.

„Situacija yra tokia, kad mes vargu, ar turime kitą išeitį, nes rugpjūčio 28 dieną vienam iš teisėjų bus 65 metai, ir jis gali būti atleistas iš pareigų su visomis socialinėmis garantijomis: su pensija ir galimybe įgyti ateityje tokį patį statusą. Seimas galbūt nepastebėjo tos situacijos, bet mes turime galimybę šį klausimą išspręsti dabar“, – tikina V.Bakas.

Laurynas Kasčiūnas

Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad „valstiečių“ frakcija nepalaikys šios apkaltos.

L.Kasčiūno teigimu, būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir turėjo imtis tokių iniciatyvų.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir turi užtikrinti šiuos procesus, iniciatyva turėjo ir būti iš šio komiteto pusės, bet matome, kad pirmininkė yra užsiėmusi kitais dalykais ir įsitraukusi į vidines kovas. Galbūt jai nelieka laiko ir noro gilintis į esmines Lietuvos teismų sistemos problemas ir iššūkius. Tai, ką pareiškė Ramūnas Karbauskis, aš traktuočiau kaip bėgimą nuo atsakomybės, nes šie teisėjai yra paskirti Seimo nutarimu, tai yra Seimo narių atsakomybė. Viską palikti prezidentui ir taip nusiplauti rankas, manau, nėra nei teisinga, nei sąžininga. Reikia tai aiškiai fiksuoti ir apgailestauti, kad vienas iš mūsų Parlamento lyderių taip ranka numoja į problemą“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Sieks, kad būtų pasekmės

V. Bakas DELFI laidoje pabrėžė, kad nori ieškoti būtų, kaip teisėjus atleisti taip, kad būtų ir pasekmės.

„Mūsų valstybės reikalas yra užtikrinti tokio aukšto rango teisėjų, kurie galimai padarė pažeidimą, atsakomybę. Mums reikia ieškoti sprendimo, kad jie būtų atleisti taip, kad būtų sukeltos pasekmės, kad nebūtų patogu. (…) Aš esu teisininkas ir kai formuoju savo pareiškimus aš vartoju žodį galimai. Tam, kad įrodytume Konstitucinį pažeidimą, reikia surengti apkaltą. (…) Aiškėja tokie trys dalykai. Pirma, buvo pažeista Konstitucija galimai, yra rimtų požymių. Antra, buvo pažeistas Teismų įstatymas, ir kas irgi labai svarbu – pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“, – sakė V.Bakas.

Bylos detalės sukrėtė

Pasiteiravus, kas yra žinoma apie byla, V.Bakas tikino, kad jį nustebino ne tik kyšių ėmimai, bet ir galimas tarpininkavimas siekiant sau palankių interesų.

„Mano nuomone, tai, ką dabar pateikė Prokuratūra Parlamentui yra pakankamas pagrindas pasakyti, kad apkalta gali būti sėkminga. Ten yra ne tik kyšio ėmimai, kaip mums yra įprasta matyti, bet yra ir tarpininkavimas siekiant palankių sprendimų, ten yra bandymas paveikti teismų darbuotojus ir teisėjus, kad būtų patobulinta elektroninio skirstymo sistema. (…) Jeigu aš bučiau apkaltos komisijos narys, aš turėčiau klausimų ir kitiems teisėjams, kurie dirba Aukščiausiame teisme“, – sakė V.Bakas.

Vytautas Bakas

V.Bakas pabrėžė, kad labiausiai jį sukrėtė moralinė pusė ir nesąžiningumas. „Aš, pirmą kartą pamatęs Prokuratūros medžiagą, pirmiausia pagalvojau, kad jau niekas negalėtų nustebinti, bet yra dalykų, kurie stebino, ypač, kai žiūrime į moralinę pusę, kai teisėjas skiriamas kone iki gyvos galvos, iki 65 metų, jam teikiamos garantijos, į pensiją išeina su pora tūkstančiai eurų. Žmonės pasitiki teisėjais, o kai matome tokius požymius, kad yra prekiaujama teisingumu, natūraliai kyla emocijos. Aš gal švelniai suformuluosiu, kad emocija kyla labai stipri“, – sakė V.Bakas.

Pirmas toks procesas Lietuvoje

L.Kasčiūno teigimu, nors sumų viešinti negalima, tačiau jos galėjo siekti net metinį Seimo nario užmokestį, o kai kuriais atvejais sumos būdavo net didesnės.

„Šioje situacijoje būtų galima vartoti ir tokius žodžius, kaip „schema“. Tai liudija sistemos būklę, kad mums dar reikia padaryti daug darbų. Apie sumas mes nieko negalime kalbėti. Pasakysiu tik tiek, kad kai kuriais atvejais sumos vaikščiojo tokios, kurios prilygsta metiniam Seimo nario atlyginimui, o kai kuriais atvejais net kelių metų Seimo nario atlyginimui, gal net visos kadencijos“, – tikino L.Kasčiūnas.

Tai reikštų, kad byloje galimai buvo paimti 24 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.

„Šis procesas nebus lengvas Lietuvoje, nes jis yra pirmas, bet jis atitiks mūsų teisės aktus ir būtent taip Seimas turi veikti, tai atitiks visuomenės interesus“, – kalbėjo V.Bakas.

Įtarimai teisėjų korupcijos byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų. Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų. Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.