Anot teisėjų, apklausti šalies vadovę byloje, kurioje buvo išteisinta jos patarėja Daiva Ulbinaitė, nėra būtina – tai būtų perteklinis veiksmas, nes prezidentė nebuvo įvykių, dėl kurių kaltinimai buvo pateikti D. Ulbinaitei, dalyvė, nes įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje apsprendžia tik kaltinimui reikšmingos aplinkybės.

Apklausti D. Grybauskaitę teismo prašė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas, manantis, kad šalies vadovės apklausa byloje būtų galėjusi pašalinti kai kuriuos neaiškumus.

Tai jau ne pirmas nesėkmingas prokuroro bandymas apklausti D. Grybauskaitę – dar ikiteisminio tyrimo metu jis kreipėsi dėl tokios apklausos, teismas buvo leidęs šalies vadovę apklausti, bet ši atsisakė. Šį prašymą G. Ivanauskas pakartojo apylinkės teismo teisėjams nagrinėjant D. Ulbinaitės bylą, bet tąkart jau nebuvo pritarta tokio procesinio veiksmo atlikimui.

Vilniaus apygardos teismas D. Ulbinaitės bylą apeliacine tvarka nagrinėja pagal prokuroro apeliacinį skundą – nors pirmosios instancijos teismas nusprendė šalies vadovės patarėją išteisinti dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes ši jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau prokuroras įsitikinęs, kad toks teismo nuosprendis yra nepagrįstas, o D. Ulbinaitė turi būti pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Prokuroras savo skundu prašo D. Ulbinaitei skirti 250 MGL (9 415 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Nuosprendį yra apskundusi ir D. Ulbinaitė – ji siekia, kad teismo nuosprendyje būtų konstatuota, jog nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos, o ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas neteisėtai. Taip pat prašoma konstatuoti, kad visi procesiniai veiksmai ir prievartos priemonės, taikytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo neteisėtos.

Išteisintoji prezidentės patarėja teismo taip pat prašo iš prokuratūros priteisti visas dėl pradėto proceso patirtas išlaidas.

Prokuroras teismo taip pat buvo prašęs įpareigoti BNS naujienų redaktorę Jūratę Damulytę-Semėnienę atskleisti informacijos šaltinį, bet šį prašymą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą. Anot teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų. Nesant tokios apsaugos, šaltiniai gali būti atgrasomi nuo visuomenei reikšmingos informacijos teikimo žiniasklaidai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog interesas atskleisti šaltinio tapatybę yra pakankamas, jog nusvertų žurnalistų šaltinių apsaugos svarbą vertinant ją spaudos laisvės kontekste.

Teismas netenkino prokuroro prašymo papildymai apklausti VSD direktorių, taip pat atmetė prašymą D. Ulbinaitę patikrinti poligrafu – įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę net neduoti parodymų, o patikrinimo melo detektoriumi išvados negali būti pripažįstamos įrodymu.

Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas nutarė apklausti D. Ulbinaitę ir VSD darbuotoją Vidmantą Kaladinską. Tiesa, šios apklausos vyks uždaruose posėdžiuose.

Šioje byloje teismas yra apklausęs apie 30 liudytojų – Valstybės saugumo departamento vadovus, su slapta informacija dirbančius Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros darbuotojus, naujienų agentūros BNS vadovę ir žurnalistus. Informaciją, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbusi Lietuvos aktualijų redaktorė J. Damulytė-Semėnienė teisme atsisakė nurodyti asmenį, kuris jai perdavė slaptą VSD pažymą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.

Prokuroras G. Ivanauskas teisme yra sakęs, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei J. Damulytei-Semėnienei.

D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino, ji teisme buvo apklausta neviešoje posėdžio dalyje.

Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjai nepagrįstai leido prokurorams klausytis BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Be to, šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės J. Damulytės-Semėnienės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.