Seimo narys D. Gaižauskas frakcijos posėdyje kalbėjo, kad Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjunga turėtų susitarti su kitomis profsąjungomis ir kartu rengti masinius mitingus prie Seimo ir Vyriausybės.
„Manau, kad išsigąs. Juolab, kad valstybės tarnyba. Krizės yra didelės, žmonės pikti, pasiruošę ir dabar jau eiti, jungtis prie kokių tai susibūrimų arba mitingų, kurie nukreipti prieš valdžios savivalę ir taip toliau. Aš vis dėlto siūlyčiau jums tą daryti pakankamai agresyviai, masiškai ir viešai – mes tikrai prisijungsim“, – posėdyje ragino jis.
I. Petraitienė teigė, kad profsąjunga nori kuo daugiau viešumo ir politikams pasakojo, kad netrukus planuoja susitikti su pareigūnus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis ir pamodeliuoti konkrečias akcijas.
Tiesa, ji teigė puikiai žinanti valstybės tarnautojus, leisdama suprasti, kad prisikviesti į protestą juos būtų sunku, nes „vieni bijo, kiti nenori ir taip toliau“.
Paleistų į langus vandenėlį
„Aš tai mąstau, kad mums nereikia tradicinių mitingų, reikia kažkokių akcijų. Pavyzdžiui, jeigu gaisrininkai porą mašinų atvarytų ir paleistų į Vidaus reikalų ministerijos langus vandenėlį, ot tai būtų kažkoks efektas“, – kalbėjo I. Petraitienė.
Ji iškart patikino Seimo narius, kad rimtai to nesvarsto: „Čia tik mintyse modeliuoju“.
Parlamentarai posėdyje aiškino Seime girdėję kalbant, kad ši reforma sulauks jų balsų vien dėl to, kad nuo kitų metų siūloma didinti Seimo narių alga.
Delfi prieš kurį laiką rašė, kad Valdantieji siūlo viešojo sektoriaus algas perskaičiuoti taip, kad jos gerokai kiltų įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir politikams, o paprasti tarnautojai dėl uždarbio imtų priklausyti nuo vadovų malonės.
Bijo nepotizmo
Tai, kad įstaigų vadovai po reformos įgaus labai daug galių, profsąjungai nepatinka.
LVŽS frakcijos posėdyje I. Petraitienė kalbėjo, kad po reformos visas valstybės tarnybos valdymas būtų atiduotas į vadovų rankas – vadovai galėtų susikurti savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, kurios nereikėtų derinti nei su darbo taryba, nei su profsąjunga.
„Jis galės nustatyti kiek darbuotojų reikia, koks kiekvieno darbuotojo darbo krūvis, koks jo darbo užmokestis“, – kalbėjo ji.
Reformos autoriai siūlo, kad valstybės įstaigų vadovų, politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų algos būtų skaičiuojamos pagal bazinį dydį, kuris atitiktų praėjusių metų vidutinį šalies mėnesio darbo užmokestį.
I. Petraitienės teigimu, nėra viskas gerai, kai atlyginimus 2023 metams ketinama skaičiuoti imant 2021 metų vidutinį užmokestį.
„Mes kėlėme klausimą, kad taip negali būti. Paprastai užmokestis kildavo kas metai, juk situacija keičiasi, dabar visi puikiai žinome, kokia infliacija yra, tai ką, nebus į nieką atsižvelgta?“, – klausė ji.
Profsąjungos vadovei atrodo keista, kad vadovai galės nuspręsti dėl to, pagal kokį koeficientą skaičiuoti kiekvieno darbuotojo algą.
„Nepotizmas, kaip žinote, rajonuose tikrai labai klesti: draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami“, – teigė ji.
Reformos autoriai siūlo naikinti priedus už stažą.
Čia, anot I. Petraitienės, yra niuansų, nes būna taip, kad ateina dirbti stažo neturintis vadovas, todėl jo alga mažesnė, nei jo pavaduotojai, nors atsakomybės yra didesnės.
„Yra niuansų, reikia juos taisyti, bet ne taip drastiškai, kaip sumąstė daryti“, – teigė ji.
Profsąjungos pirmininkės teigimu, projektų autoriai yra įsitikinę, kad geri, kompetentingi vadovai valstybės tarnyboje sustatys viską į vietas.
„Iliuzija, – konstatavo ji. – Nežinau, ką daugiau pasakyti, įstatymo projektas labai blogas, ir man atrodo kad jį labai inspiruoja privatus sektorius“.
Jos įsitikinimu, privatus sektorius tik išloš, jei valstybės tarnybą ims palikti vis daugiau žmonių, kurie gerai parengti ir yra kompetentingi.
„Klausimas, dėl ko būti valstybės tarnyboje? Tikrai nežinau. Socialinių garantijų nebelieka, atlyginimo šita valdančioji dauguma nekelia“, – kalbėjo ji.
Pasak profsąjungos pirmininkės, dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme yra nuostatų, kuriomis skatinamas socialinis dialogas, partnerystė su profesinėmis sąjungomis. Tuo metu projekte to jau nebėra.
„Projekto rengėjai visa tai nubraukia, duoda nuorodą į Darbo kodeksą. Garantijos visos blogesnės profsąjungiečiams pagal Darbo kodeksą“, – kalbėjo ji.