aA
Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie priežastis, kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai, diskutuota buvo Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“. Laidos pašnekovų teigimu, kai kurie jaunuoliai nenori nieko bendro su valstybe, o kai kurie tiesiog nenori spręsti esamos problemos.
Kariai
Kariai
© Ieva Budzeikaitė

Dalis tiesiog pamiršta

Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas pripažino, kad nubaustų asmenų skaičius nėra mažas. Tačiau tarp vengiančių tarnybos yra ir tų, kurie paprasčiausiai apsižioplino.

„Aš neklijuočiau etikečių, kad jie visi vengiantys, kad jie slapstosi ir įvairiais būdais vengia ateiti į tarnybą. Mūsų žiniomis, didelė dalis kaip pagrindinę vėlavimo priežastį įvardija, kad nepasižiūrėjo į sąrašą, ypač tie, kurie užsienyje. Gal pasižiūrėjo ir pamiršo nurodytą datą. Atvirai kalbant, yra ir tokių, kurie piktybiškai neateina, koks tai yra procentas, mums sunku pasakyti, mes ne visada turime kontaktą su jais“, – kalbėjo A.Balčiūnas.

Jis sakė, kad anksčiau apie įrašymą į šauktinių sąrašą buvo informuojama asmeniškai, bet nuo 2016 metų priimtas kitoks sprendimas.

„Anksčiau sudarius sąrašą, būdavo siunčiami ir popieriniai nurodymai paštu, tai užimdavo daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Bet 2016 metais buvo pakeistas karo prievolės įstatymas ir prieita prie tos nuomonės, kad sąrašas skelbiamas viešai, internete“, – kalbėjo pašnekovas.

„Jei karo prievolininkas nustatytu metu neatvyksta į šaukimo skyrių, ar poskyrį, mes tada siunčiame registruotu paštu nurodymą atvykti“, – apie procedūrą kalbėjo Lietuvos kariuomenės atstovas ir yra surašomas administracinių nusižengimų protokolas“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad vengiantiems karo tarnybos skiriama ir bauda.

Ne visus suranda

Tačiau yra ir tų, kurių ministerija nė neranda. Tada į pagalbą ateina specialūs sąrašai, kuriuose yra registruojami ieškomi asmenys, benamiai ir neatpažinti lavonai.

„Įstatymas numato, kad tie, kurie išvyksta uždarbiauti į užsienį, privalo deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą. Jei esi išvykęs, bet gyvenamosios vietos nedeklaravęs, tai mes jų negalime surasti. Yra tokių, kurių jokio kontakto neturime. Tada bandome kitais būdais ieškoti – darbdavius, giminaičius. Įstatymas nurodo ir policiją pasitelkti ieškojimui. Jei matome, kad tie asmenys yra ypatingai vengiantys, tai prašome policijos padėti, jei jis yra Lietuvoje. Dar viena priemonė, kurią naudojame – paskelbimas ieškomų asmenų, benamių, neatpažintų lavonų registras. Kai mes jau nesurandame, neturime kontaktų, toks karo prievolininkas yra įkeliamas į tokį registrą. Ir tada jis jau užkliūna oro uoste, kelių policijoje, transporto priemonę registruojant, ar net zuikiu važiuodamas autobusu“, – kalbėjo A.Balčiūnas.

Ne visi nori stengtis

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Nefas laidoje svarstė, kad kuriems bet koks ryšys su pareiga valstybei nėra priimtinas.

„Vienu atveju yra konkrečios priežastys – yra jaunuolių, kurie nenori atlikti privalomos karinės tarnybos, jiems iš esmės privalomi dalykai yra atgrasūs ir nepriimtini. Yra žmonių, kuriems valstybė nekelia kažkokių malonių jausmų ir nenori jie daryti kažko vien dėl jos. Yra ir tokių priežasčių, kurie yra išimtys – į šitą registrą papuolą visi piliečiai, bet yra ir tokių, kurie ne tik, kad negyvena Lietuvoje, bet niekada ir negyveno“, – Žinių radijo eteryje sakė M.Nefas.

Jis prisiminė istoriją ir iš savo artimos aplinkos. Jo giminaitis, kuris visą gyvenimą praleido Urugvajuje, yra ten gimęs, ir jis yra patekęs į tuos sąrašus.

Lietuvos kariuomenės kariai valgykloje
Lietuvos kariuomenės kariai valgykloje
© Ieva Budzeikaitė

„Jis net buvo nubaustas, ir jis tai sužinojo tik tada, kai gavo Lietuvos pasą – jį informavo konsulas, kad jis irgi įrašytas į tuos sąrašus. Įsivaizduokite jo šoką“, – kalbėjo VDU dėstytojas.

Dėstytojas prisiminė ir jam studentų rašomas žinutes ir klausimus. Jo teigimu, jiems paprasčiausiai trūksta informacijos.

„Viskas tvarkoje, internetas informuoja, bet iš kitos pusės, bet dažnai jaunuoliai mėgsta kišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad problemos nėra. Turiu studentų, kurie man rašo ir klausią – gavau šaukimą, esu Olandijoje, gal man atsisakyti Lietuvos pilietybės? Jie net nežino, kad studijos aukštojoje mokykloje, kad karinį tarnyba jiems gali būti nukelta. Manau, kad čia yra esminė problema – KAM nesugeba skirti daug daugiau dėmesio iškomunikuoti visą šitą situaciją“, – teigė jis.

Pusė nežino, ką darytų

Seimo narys Povilas Urbšys pristatė prieš keletą metų atliktą tyrimą dėl valstybės gynimo karinio konflikto metu. Jo teigimu, skaičiai rodo, kad situacija šalyje su patriotizmu nėra tvarkoje.

„Kaip pačio patriotizmo išraiška nebūtinai yra susijusi su Tėvynės gynimu ir karinės prievolės atlikimu. Bet aš manau, kad tai yra vienas iš svarbesnių kriterijų – kiek mūsų piliečių yra pasirengę karinės agresijos metu priešintis“, – kalbėjo parlamentaras.

„2017 metais buvo atliktas tyrimas, ar Lietuvos piliečiai karinės agresijos atveju būtų linkę ginti savo šalį. Ir ką mes matome, 14 procentų apklaustųjų atvirai įvardijo, kad vienokia ar kitokia forma įsijungtų į ginkluotą pasipriešinimą, 5 procentai pirmiausia prisijungtų prie aktyvios pagalbos kolektyvinei gynybai – teiktų informaciją, slaugytų, ruoštų maistą, o 2 procentai lauktų valstybinių institucijų nurodymų. Tai mes iš viso turime turime tokių daugmaž aktyvių patriotų apie 20 procentų“, – tyrimo duomenis bėrė Seimo narys P.Urbšys.

Pridurdamas, kad tas pats tyrimas parodė, kad net 47 procentai apklaustųjų iš viso neatskleidė, ką jie ruošiasi daryti tokioje situacijoje.

„Man atrodo, kad tas skaičius dėl vengimo, bei įstatymo netobulumas yra tam tikras simptomas, nes atrodo, kad mūsų valstybėje yra didelės problemos su patriotizmo ugdymu, žmonės tai labai skirtingai suvokia“, – Žinių radijo eteryje sakė P.Urbšys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
2.0820

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (3)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (2)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

James Paton, Naomi Kresge | D+ nariams

Jungtinė Karalystė patvirtino skiepus ir pradės masinę vakcinaciją: sveiki ir jaunesni nei 50-ies bus paskutiniai

Jungtinė Karalystė (JK) tapo pirmąja Vakarų šalimi, patvirtinusia „Covid-19“ vakciną. Dabar...

Naujas galvos skausmas aviacijai – be darbo užsisėdėję pilotai ir jų skraidymo klaidos

Rugsėjo 15 d. Indonezijos lėktuvas, gabenęs 307 keleivius ir 11 įgulos narių į šiaurinį Medano...

Sukrečiantį vaizdo klipą išleidusi Rusijos grupė: jūsų karaliukui ateina galas (274)

Rusijos repo grupė „Kasta“ paskelbė vaizdo klipą, kuriame rodomi akivaizdūs įvykių...

Vilniuje užsisakė naminį kugelį išsinešti, o kai atidarė pakuotę – laukė staigmena (281)

Dabar toks metas, kad kavinių ir restoranų maistu galima pasimėgauti tik užsisakius jį...

Žiemą kol kas teks pamiršti – į šalį vėl pradės plūsti šiluma (13)

Ketvirtadienio rytas išauš debesuotas, pragiedrulių bus nebent šiaurės vakariniame šalies...

Čempionų lyga kaista: į atkrintamąsias žengė tik įvarčių mašiną ir gynybos ramstį praradusi „Borussia“ prancūzas surinko „pokerį“ (4)

Prie aštuonių kelialapius į UEFA Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas jau turėjusių...

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Giscard'as d'Estaing'as (18)

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as , pranešė „France 24“....

Vokietijos rankose – tikrasis Putino ginklas Ukrainai ir Baltarusijai valdyti: ar galima pasirinkti išdavystę? (362)

Būti ar nebūti? Toks klausimas vėl iškilo Vakarų Europai svarstant vamzdyno „ Nord Stream 2...

|Maža didelių žinių kaina