Pirmadienį prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys apie tankus sakė: „Kad jokių galutinių sprendimų ties tuo priimta nebuvo.“
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo išsamiau:
„Mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais.“
Antradienį prezidentūra nurodė, kad ketinimų protokolu dėl nieko neįsipareigojama – tiesiog galima gauti daugiau duomenų. Lietuva tankus dar renkasi.
„Sprendimų priimta, kad yra vienas ar kitas modelis pasirinktas, nebuvo, dėl to ir komunikacija buvo, kad mes esame vertinimų procese“, – „Žinių radijui“ komentavo K. Budrys.
Bet kariuomenė jau įvertino ir pasirinko, tikino A. Anušauskas. Tinkamiausiais tankais pripažinti vokiški „Leopard“ – to paties gamintojo, kaip ir anksčiau pirkti „Boxer“ „Vilkai“.
Krašto apsaugos ministras pasakojo, jog Vokietijos gynybos ministerijai ketinama išsiųsti ketinimų laišką.
„Ketinimų laiškas išsiunčiamas būtent tam, kuris yra pasirenkamas“, – paaiškino jis.
Kariuomenė, anot politiko, taip pat svarstė amerikiečių, korėjiečių tankus.
„Tai reiškia, kad mes juos įvertinom. Tiesiog tankai geri, kai kurie brangesni, kai kurie gal pigesni, tačiau eksploatacinės išlaidos ir kitos savybės nulėmė būtent tokį pasirinkimą“, – dėstė A. Anušauskas.
Prezidentūros supratimu, tankų atranką nuspręsta tęsti.
„Valstybės gynimo tarybos nariai paprašė kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos papildomai dar pateikti politinį, ekonominį, pramoninį ir finansinį alternatyvų vertinimą“, – sakė K. Budrys.
Gaižauskas: mes nieko nežinom
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata iškėlė klausimų, kokiais argumentais remiantis pasirinkti būtent vokiški tankai, ar toks sprendimas atrodo skaidrus, ar vokiški „Leopard“ nesusiję su Vokietijos pažadėta brigada, ar nėra susitarimo su vokiečiais, kad mainais už brigadą Lietuva pirks vokiškus tankus.
A. Anušauskas pažymėjo, jog Lietuva neišskirtinė – vokiškus tankus naudoja daugiau Europos valstybių: „Vokietijos tankai naudojami didelėje Europos valstybių dalyje.“
Lietuvai reikės apie pusšimčio tankų. Tai gali būti brangiausias pirkinys ne tik kariuomenės, bet visos Lietuvos valstybės istorijoje. Dabar numatoma kaina – apie 2 mlrd. eurų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas stebėjosi planais pirkti vokiškus tankus. Esą niekas nieko apie tai nežino.
„Ateina ir pasako, jog ketinimų protokolas... Kas, kodėl mes nieko nežinom“, – kalbėjo jis.
Per anksti parodžius, kad domina konkretus tankų modelis, gali silpnėti derybinė galia įsigyti pigiau. Dalis Seimo narių iškėlė klausimus, ar ministras A. Anušauskas neatskleidžia per daug jautrios informacijos.
„Laikas jau prafiltruoti pasisakymus, ar mūsų krašto apsaugos ministras tikrai neperžengęs ribos. Šitą reikėtų seniai padaryti, nes jis kartais, kai sukomunikuoja, manau, kad tikrai jis į viešą erdvę išleidžia informaciją, kuri turi slaptumo žymas“, – vertino D. Gaižauskas.
Tokius teiginius ministras neigė: „Jokios žvalgybinės informacijos niekada nebuvo.“
Ką daro su nevieša, žvalgybine informacija
Prieš kelis mėnesius A. Anušauskas viename interviu sakė, kad feisbuke, skelbdamas karo apžvalgas, panaudoja ir jam kaip ministrui teikiamą neviešą, žvalgybinę informaciją.
„Aš komentuodavau iš žvalgybos <...>. Ne, iš tikrųjų pas mane vien tik iš viešo lauko, iš viešo lauko, na, kartais paskandindavau vieną-kitą laivą anksčiau, negu jie nuskendo, kaip ir buvo su „Maskva“, – kanalui „Algis Ramanauskas“ pasakojo ministras.
Feisbuke aktyvus A. Anušauskas dabar – vienas populiariausių Lietuvos politikų, nors yra kritikuojamas, kad kai kuriais Lietuvai svarbiais klausimais vis dar nesitaria ir nepraneša.
„Su šituo ministru mes turime bėdų. Jis po šiai dienai nesilanko komitete, daro ką nori, su niekuo nieko nederina“, – dėstė D. Gaižauskas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia:
