Kilus rimtai krizei santykiuose su Kinija ir, regis, neturint jokio supratimo, kaip ją išspręsti, kyla vis daugiau klausimų, kaip šis sprendimas buvo priimtas.
URM pabrėžia, kad neformalios derybos dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo vyko jau nuo 2021 metų pradžios.
G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė yra sakiusi, jog politinis sprendimas steigti Taivaniečių atstovybę priimtas dar liepos mėnesį.
Santykius mezga ne su miestu, o su visa sala
Apie tai, kad atstovybė vadinsis ne Taipėjaus, kaip yra kitose šalyse, o Taivaniečių, sprendimo architektu neoficialiai įvardijamas užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas LRT laidoje „Svarbus pokalbis“ kalbėjo rugpjūčio mėnesį.
„Iš tikrųjų santykius Lietuva mezga ne su vienu miestu, bet su visa Taivano sala. Pasakymas, kad tai yra Taivaniečių atstovybė, jis niekaip nesuponuoja kokio nors valstybinio ar diplomatinio pripažinimo“, – laidoje pavadinimo pasirinkimą paaiškino viceministras, pabrėžęs, jog Lietuvos partneriai – tiek ES, tiek NATO, esą pripažįsta, jog Kinijos reakcija yra absoliučiai neadekvati.
Pirminiuose pranešimuose apie būsimą atstovybę buvo teigiama, kad ji duris atvers dar vasarą, tačiau to neatsitiko iki pat lapkričio antros pusės.
Rugsėjo viduryje ministras G. Landsbergis vyko į JAV susitikti su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
„Lietuvos užsienio politika bendrai yra 100 proc. palaikoma Jungtinių Amerikos Valstijų“, – BNS tuomet sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar JAV remia Lietuvos sprendimą Taivano atstovybę vadinti šiuo, o ne Taipėjaus, vardu.
„Lietuvos pozicija yra 100 procentų palaikoma, buvo pasakyta, kad esame laisvės ir demokratijos balsas pasaulyje ir ten, kur Lietuvai yra sunku, kitos valstybės turi pagelbėti“, – tuomet kalbėjo ministras.
URM: Atsakymas perduotas lapkričio 11 dieną
Pateikdama duomenis apie sprendimo dėl leidimo atsidaryti Taivaniečių atstovybei priėmimą, URM Delfi nurodė, kad pirmiausiai užsienio reikalų viceministras tarnybiniu raštu kreipėsi į ministrą dėl atstovybės registravimo.
Koks tai viceministras, URM neįvardijo, tačiau galima spėti, jog tai greičiausiai buvo jau minėtas M. Adomėnas.
„Prie tarnybinio rašto pridėtas Taipėjaus atstovybės Rygoje raštas užsienio reikalų ministerijai su prašymu registruoti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (angl. The Taivanese Representative Office in Lithuania)“, – teigia URM.
Tuomet, užsienio reikalų ministrui pritarus, ministerija parengė ir lapkričio 11 dieną perdavė URM atsakymą Taipėjaus atstovybei Rygoje, kad nurodyta atstovybė užregistruota.
Lapkričio 18 dieną atstovybė atvėrė duris.
Stebisi, kad klausimų anksčiau buvo mažoka
Prezidentui Gitanui Nausėdai Taivaniečių atstovybės atidarymą tokiu pavadinimu įvardijus klaida, Kinijai didinat spaudimą, o daliai verslininkų skundžiantis sunkumais, užsienio reikalų ministras feisbuke sausio 11 dieną viešai nusistebėjo kylančiais klausimais apie tai, kaip buvo priimtas sprendimas leisti steigtis Taivaniečių atstovybei.
„Daug kas klausia paskutinėmis dienomis, kada, kaip, kas priėmė bei kas sutiko su sprendimu dėl Taivaniečių atstovybės. Keista, kad tų klausimų buvo mažokai, kai apie šį sprendimą paskelbėme dar liepos mėnesį. Kaip sakoma, pergalės tėvų daug, taip ir vasarą apie sprendimą buvo žinota, pritarta ir sveikinta. Įmonėms susidūrus su sunkumais – taivaniečiai daugelio paliekami našlaičiais“, – savo feisbuko paskyroje rašė G. Landsbergis.
Tačiau klausimus kelia ne tik oponentai, verslas ar žiniasklaida, jų kyla ir kai kuriems bendražygiams.
Vienas tokių klausimų – kodėl sprendimas dėl atstovybės ir jos pavadinimo buvo priimtas apeinant Seimo Užsienio reikalų komitetą, kurio viena iš sričių – svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo.
Su situacija gerai susipažinęs valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Delfi apgailestavo, kad sprendžiant tokį svarbų klausimą, nuošalyje buvo paliktas ne tik minėtas komitetas bei Europos reikalų komitetas, bet ir visas parlamentas.
Iš URM skrieja paneigimai
Neseniai įtakingas britų verslo leidinys „Financial Times“ paskelbė, esą Vašingtonas pasiūlė apsvarstyti galimybę pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir taip sumažinti įtampą. URM tai ne tik paneigė, bet ir pavadino „dezinformacijos kampanija“.
„Dar daugiau, šis „nutekinimas“ yra gerai suplanuotas, kad galimai sukeltų įtampą tarp aljanso partnerių ir įtampą Lietuvai, kuri skelbia apie naują paramą Ukrainai“, – reagavo URM.
G. Landsbergis neigė ir „Reuters“ informaciją, kad Vilnius siūlo pakeisti ne Taivaniečių atstovybės pavadinimą, bet jo vertimą į kinų kalbą.
Naujienų agentūra, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad G. Landsbergis prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė, jog įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“, nes kinų kalba dabartinis šios atstovybės pavadinimas skamba kaip „Taivano atstovybė“, kas labai nepatinka kinams.
„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – šią informaciją žurnalistams neigė G. Landsbergis.
Informaciją paneigė ir Taivanas, o diplomatas ir signataras Albinas Januška feisbuke trečiadienį kėlė versiją, kad jei tai yra koordinuotas informacijos nutekinimas, gal taip testuojama Taivano reakcija?
Jis kėlė klausimą, ar toks nutekinimas nereiškia, kad Kinija tam jau pritarė, o Kinijos atstovų pasakymas, kad pavadinimo keitimas nėra pakankamas, tėra dūmų uždanga.
„Dar įdomesnis pačio pavadinimo keitimo/modifikavimo būdas, jei tai tiesa – į anglišką (?) ir kinišką tekstą įvesti žodį „žmonės“ (liaudis), pabrėžiant, ne teritorijos atstovybę, bet žmonių. Originalu, bet neaišku, kodėl tai turėtų būti įdomu Taivanui ar Kinijai“, – rašė signataras.
A. Januška pridūrė, jog Taivano atveju atrodytų, kad kuriamas naujas identitetas (taivaniečiai skirtingai nuo kinų) per jų atstovybę trečiojoje šalyje.
„Ir nors pagal apklausas teigiama, kad taivaniečiais save laiko dauguma salos gyventojų, toks identiteto įteisinimo būdas būtų kiek netikėtas ir nežinia kaip priimtas Taivano vidaus politikoje. O jei tai derinama/suderinta su Kinija (su JAV pagalba?), kaip teigia „Financial Times“ (ir jei tai ne melas), tai nelabai aišku, kokiu tikslu vienos Kinijos principo kontekste Kinijai yra įdomu dalinti Kinijos tautą į skirtingų pavadinimų tautas? O gal čia yra šaltiniai, kurie nori ne tiek testuoti Taivano reakciją, o diskredituoti deeskalacijos planą, ginant Taivano ( JAV?, Lietuvos?) pozicijas? Daug prielaidų, bet minčių kyla visokių“, – rašė jis.
Didelė įtampa ir nežinojimas, ką daryti
Į URM toną, kuriuo buvo paneigta „Financial Times“ informacija dėmesį feisbuke atkreipęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sutiko, kad jis gali rodyti dideles įtampas ir nežinojimą, ką šioje situacijoje daryti.
„Būčiau linkęs sutikti su tokia versija, – Delfi sakė jis. – Iš tiesų, turbūt yra sunku pripažinti kažkokias klaidas, jei tokios buvo padarytos. Žinoma, dabartinėje situacijoje oficialiai kalbėti apie kažkokius pavadinimo keitimus būtų labai neatsakinga, nes tai įrodytų, kad arba buvo padarytos kažkokios klaidos anksčiau, arba Lietuva keičia savo poziciją, kas, be abejo, irgi nėra geras ženklas.“
Vis dėl to, anot jo, dabar reikia žiūrėti ne į praeitį, o į dabartinę situaciją, stengtis sumažinti galimų klaidų žalą ir reaguoti kiek įmanoma solidžiau ir ramiau.
„Kad ir į tokius pranešimus“, – pridūrė pašnekovas.
Politologas įsitikinęs, kad atstovybės pavadinimo pakeitimas vargu, ar duotų kažkokios apčiuopiamos naudos.
„Viena vertus, vargu, ar tai pakeistų Kinijos požiūrį, vargu, ar sumažintų Kinijos neadekvatų bandymą bausti mus už tai. O iš kitos pusės, tai būtų labai nuviliantis ženklas kitoms šalims, kurios galbūt irgi norėtų pademonstruoti drąsesnę poziciją Kinijos atžvilgiu, bet reaguoja į tai, kaip sekasi mums, pirmiesiems išdrįsusiems tai padaryti“, – svarstė pašnekovas.
Globali tendencija priešintis Kinijos įtakai, pasak T. Janeliūno, tokiu atveju žengtų atgal.
„Mano galva, jeigu iš tikrųjų būtų sklandžiai ir aiškiai kalbėtasi su amerikiečiais ar su europiečiais dar prieš pasirenkant, kokiu pavadinimu ir kaip bus atidaryta Taivaniečių atstovybė, būtų žymiai mažiau problemų ir dabar, ieškant, kaip sutvarkyti šią situaciją“, – kalbėjo politologas.
Svarstyti nebėra ko
Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentinio Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis Delfi tikino, kad, jo žiniomis, Vašingtonas tikrai nesiūlė Lietuvai svarstyti galimybę keisti pavadinimą.
„Mažai tikėtina, kad galėjo būti, nes tada nesuprantu, kokia čia būtų nauda amerikiečiams. Aš manau, kad čia ir svarstyti nebėra ko, todėl, kad bandydami atsitraukti, patektume į visišką Kinijos politinę malonę“, – svarstė jis.
Seimo nario teigimu, atsitraukdami netektume savo dabartinių rėmėjų ir tada jau Kinija imtųsi mums diktuoti sąlygas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos šalių paramą A. Ažubalis sakė, kad Europos Komisijos biurokratinis aparatas labai didelis ir juda lėtai.
„Net jei ir yra politinė valia, tai teisės aktai, kurie būtų priimti ir padėtų atsilaikyti prieš ekonominę prievartą, kurią patiriame iš Kinijos, būtų negreit. Politinis palaikymas – jis yra, bet to maža, reikia konkrečių veiksmų. O jie tikrai užtruks“, – tvirtino jis.
Politikas yra tikras, kad šios istorijos pliusus ir minusus pamatysime kažkur už metų.
Kinijos elgsena nepasikeis
Vienas neoficialiai su Delfi kalbėjęs gerai informuotas žmogus, nenorėjęs būti įvardijamas, teigė, kad visi suvokia tai, kad pavadinimo pakeitimas šioje situacijoje nieko nepakeistų.
„Tu gali eskaluoti, gali nieko nedaryti, bet Kinijos elgsena nepasikeis. Nebent ji bus priversta – ne Lietuvos – savo elgseną koreguoti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, nors už uždarų durų kalbama apie situacijos deeskalavimą, tačiau kyla klausimas, ką galima deeskaluoti.
„Pakeitus pavadinimą iš Taivaniečių į Taipėjaus Kinija pradės praleidinėti prekes?“, – ironiškai klausė jis.
Pašnekovas URM klaida vadino tai, jog ji santykius su Kinija vertina tik nuo kažkur rugpjūčio mėnesio, kai tuo tarpu jie blogėjo pastaruosius kelerius metus, kai apie jokią atstovybę nebuvo jokios kalbos.
Anot pašnekovo, Kinija tik tam tikrame santykių blogėjimo etape priėmė naują, iki šiol niekam netaikytą poveikio priemonę, o ką dabar daryti – klausimas atviras.
