„Šventės yra skirtos pasidžiaugti ir pakalbėti kažką prasmingo, bet reikia turėti omeny, kad kai kurie žmonėms, pavyzdžiui, turintiems narcizistiškos asmenybės bruožų, nori-nenori vis tiek savaime gaunasi kitus pakritikuoti, papriekaištauti, pakontroliuoti.
Tuomet visada verta nebūt pasidavusiu, nes tada jausiesi prie stalo prislėgtas po tos kritikos – tiesiog laiku sustabdyti tą žmogų ir pasakyti: aš girdžiu, kad mane kritikuoji, man šiek tiek nemalonu, gal einame prie kitų temų“, – LNK pasakojo psichologė.
Taip pat pasitaiko, anot jos, kad vienas žmogus užgožia visą pokalbį – šneka tik apie tai, kas jam įdomiausia: savo jaunystę, politiką ir kitas jam įdomias temas.
„Jei kas nesiklauso, tai dar būna ir neigiama reakcija“, – pastebėjo G. Petronienė.
Jos teigimu, dar viena dažna problema, kai kažkas vienas iš esančiųjų prie stalo išgeria per daug alkoholio.
„Visi žino, kad per šventes dar būna nuolatiniai maisto siūlymai – valgyk, valgyk, valgyk ir jei nevalgysi, aš pyksiu, o net jei ir valgysi, aš vis tiek kitą dieną pyksiu, nes tiek daug dariau, pervargau, visi aplink tokie nedėkingi. Čia tokia niekada neapskaičiuojančių ir, matyt, neapskaičiuosiančių, kiek žmonės gali suvalgyti, problema“, – kalbėjo psichologė.
Ji taip pat sakė, kad prie švenčių yra prasminga aptarti metus, tad galima šeimos nariams užduoti tokį klausimą.
„Labai dažnai šventės neturi programos, yra neįdomios, žmonės tiesiog sėdi, valgo, galbūt įjungtas televizorius – aš ne prieš televiziją, bet pas kai ką jis eina smarkiai per daug ir žmonės nebegali pasišnekėti. Taigi, pokalbiai gali būti prasmingi: pavyzdžiui, kas šiemet buvo geriausio, ko aš tikiuosi, laukiu, kad įvyktų“, – vardino G. Petronienė.
Pokalbiai apie darbus ir kitus reikalus, anot psichologės, gali vykti prieš sėdant prie švenčių stalo ar po to.
Ji taip pat sakė, kad nereikėtų turėti vilčių, jog kažkokia gauta dovana nenuvils.
„Nebūti naiviai optimistiškai nusiteikusiu, kad tai neįvyks šiemet. Tai tikrai įvyks – tikrai kažkas atneš dovaną ne tokią, kokios tikėjomės. Ypač bus liūdna, jei tai atneš žmogus, kuris mus gerai pažįsta arba žmogus, kuriam šimtą kartų sakėme kažko nedovanoti, bet tai įvyks, nes kiti žmonės nesame mes ir jie nesupras taip gerai mūsų, kaip mes save“, – paaiškino G. Petronienė.
Tokiu atveju, jos teigimu, į situaciją reikėtų pažiūrėti tiesiog atlaidžiau.
„Tiesiog žmonės yra netobuli, jie gali taip padaryti. Kai kurie žmonės niekada mūsų negalės suprasti iki galo – tai yra gyvenimas“, – apibendrino ekspertė.
Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad su vaikais reikėtų palaikyti tokį santykį, kuriuo jie prioritetą teiks ne brangioms dovanoms, o šventei ir pabuvimui kartu.
„Jokiais būdais nereikia nusileisti ir tos dovanos reikia nedovanoti, nes tokiu būdu ta problema pagilinama ir tik pastiprinama“, – apie prastą santykį su vaiku kalbėjo G. Petronienė.
Visą LNK pokalbį su psichologe žiūrėkite čia:
