Seimo mažumai priklausantys parlamentarai itin kritiški – tarpiniai patikrinimai turi būti pripažinti kaip nepavykęs eksperimentas, o ministras su viceministru turi bematant atsistatydinti. Jei to nepadarys, neatmeta galimybės parlamentarai, šis Seimas sulauks dar vienos interpeliacijos procedūros.

Kaip teigia „valstiečių“ frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė, ministerijai vadovaujantys asmenys privalo pripažinti padarytas klaidas ir atsistatydinti.

„NŠA vadovė atsistatydino ir laikinai šias pareigas einantis atsakomybės neprisiims. Mūsų požiūriu, ministras turi tai padaryti – jis turi atsistatydinti“, – Eltai teigė A. Norkienė, pridurdama, kad jau kitą savaitę su kitomis opozicinėmis frakcijomis aptars ir interpeliacijos G. Jakštui klausimą.

Savo ruožtu tarpiniai patikrinimai, tęsė ji, turi būti ne tęsiami, kaip penktadienį pareiškė ministras, bet atšaukti.

„Nebereikia tęsti bandymų su mokiniais, būtų garbinga atšaukti patikrinimus. Nieko neatsitiks jei šie vienuoliktokai egzaminus laikys pagal seną tvarką“, – sakė ji.

„Reikia anuliuoti rezultatus – juk patyrėte fiasko. Pripažinkite, užduotys netinkamos. Juk galima padarytą klaidą pripažinti“, – tęsė „valstietė“.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: už patikrinimus atsakingas viceministras R. Skaudžius nesusitvarkė ir turėtų pasitraukti


Daugiau aiškumo po G. Jakšto paaiškinimų neatsirado ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojai, Darbo partijos narei Ievai Kačinskaitei-Urbonienei. Visgi, politikė džiaugiasi, kad švietimo ministras pagaliau pripažino, jog rengiant tarpinius vienuoliktokų patikrinimus buvo padaryta nemažai klaidų.

„Mano manymu, nuo pat pradžių reikėjo pasakyti – atsiprašau, suklydome, žiūrėsime, kaip galime sutvarkyti situaciją, šiuos patikrinimus skelbiame pilotiniais ir ruošimės kitiems metams“, – Eltai sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

„Dabar, vėlgi, neapibrėžta situacija – sakoma, kad lyg galės pasirinkti mokiniai geresnį pažymį, bet ir toliau lieka neaiškumas, kaip gi visgi bus. Tas neaiškumas sukelia ne mažiau streso nei pats nekokybiškas patikrinimas“, – aiškino ji.

Seimo narė tikina – ministras, o konkrečiai už tarpinių patikrinimų eigą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius, turėtų prisiimti politinę atsakomybę.

„Nuo trečiadienio nuosekliai kiekvieną dieną klausiu ministro – o kas yra atsakingas? Šiandien išgirdau, kad atsakinga yra visa politinė komanda. Jeigu politinė komanda – tai būkite malonūs ir traukitės. Man atrodo, konkrečiai atsakingas yra ministras Skaudžius, kuris nesusitvarkė su šia užduotimi“, – apgailestavo ji.

Ji nurodė, kad Seimo nariai išsikvietė G. Jakštą į Seimo posėdį – Vyriausybės pusvalandžio metu ketinama užduoti visus rūpimus klausimus dėl vienuoliktokų patikrinimų.

Visgi, jeigu situacija esmingai nesikeis, I. Kačinskaitė-Urbonienė neatmeta, jog opozicija gali imtis ir interpeliacijos.

„Jeigu ministras ir toliau nedarys išvadų ir nekeis situacijos, tai, tikriausiai, viskas baigsis tuo, kad jis turės prisiimti atsakomybę interpeliacijos būdu“, – akcentavo „darbietė“.

„Bet galvoju, kad tai būtų galima padaryti kitu keliu. Tas žmogus, kuris kuravo šį procesą – jo nesubaldė“, – referuodama į R. Skaudžių sakė politikė.

G. Paluckas: apie G. Jakštą Seimo koridoriuose jau sklando kalambūrai


Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat negaili kritikos daug nepasitenkinimo sukėlusiai tarpinių patikrinimų iniciatyvai. Jo manymu, Švietimo ministerija turėtų tiesiog atšaukti šių metų patikrinimus ir deramai pasirengti kitiems metams.

„Specialistai susėdę ir labai gerai pagalvoję turi kelias alternatyvas. Arba iš viso tų tarpinių žinių patikrinimo reformą atšaukti ir naikinti viską, nukelti dar metams, (...) arba naikinti rezultatus, nes jie dėl klaidingai formuluotų užduočių neatspindi realių mokinių pasiekimų“, – Eltai sakė G. Paluckas.

„Trečias variantas – ministras gali nieko nedaryti“, – pridūrė jis.

„Turint galvoje dabartinę situaciją ir dabartinę ministerijos, jai pavaldžių institucijų būklę – mano įsitikinimu, reikėtų atšaukti tuos visus rezultatus ir nutolinti reformą dar metams, iš tikrųjų jai pasiruošti“, – savo siūlymą išdėstė jis.

Visgi, klausiamas apie politinę ministerijos vadovų atsakomybę, G. Paluckas prasitaria, jog Seimo koridoriuose jau sklando pokštai dėl G. Jakšto.

„Toks kalambūras Seimo koridoriuose yra: klausia vienas Seimo narys, ar reikia pareikalauti ministro galvos, kitas atsako – „tai kad neturi jis galvos“, – kalbėjo socialdemokratas, akcentuodamas, jog G. Jakšto atsistatydinimas veikiausiai situacijos esmingai nekeistų.

„Dabar imti ir sakyti, kad problema yra tik ministro asmenyje – būtų, matyt, nesąžininga, nes jis situacijos tikrai nekontroliuoja. Kad atsakomybė jo – faktas. Bet kad jį nuėmus ir palikus ministeriją be ministro kažkas pasikeistų – nepasikeis“, – apibendrino jis.

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo dėl prastai parengtų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas penktadienį pareiškė, kad šie patikrinimai turi tęstis.

Visgi ministras pripažino, kad užduotys tarpiniams patikrinimams buvo parengtos netinkamai. Tačiau, pažymėjo jis, nesinori, jog po tokių patirčių dingtų pasitikėjimas švietimo sistema.

Surengtos spaudos konferencijos metu ministras pripažino, kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, jis bei viceministras Ramūnas Skaudžius svarstė trauktis iš pareigų. Visgi, nuspręsta šiuo metu išspręsti kilusias problemas, o prie politinės atsakomybės klausimo grįžti pasibaigus patikrinimų sesijai.

Čmilytė-Nielsen apie galimą interpeliaciją

Opozicijai užsimenant apie interpeliaciją švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ministro galimybių toliau eiti pareigas nekomentuoja.

„Dėl interpeliacijos (G. Jakštui – ELTA) negaliu nieko konkrečiau pasakyti. Tokių iniciatyvų nesu gavusi. Natūralu, kad rinkiminiam periodui įsisiūbuojant, gali būti priekaištų ne vienos srities ministrui, bet, kaip suprantu, Švietimo ministerija imasi priemonių, kad tokios nesėkmės nesikartotų“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, paklausta apie opozicijos priekaištus G. Jakštui.

Ji tvirtino negalinti pasakyti, ar reikėtų atsisakyti tarpinių moksleivių vertinimų. Vis dėlto, Seimo pirmininkės teigimu, šis klausimas neabejotinai bus aptartas Seime.

„Tai yra Švietimo ministerijos prerogatyva ir nemanau, kad Seimo pirmininkas turėtų priiminėti sprendimus. Seime, be abejo, parlamentinės kontrolės formate diskutuos apie tai atitinkamas komitetas, visų pirma, Švietimo ir mokslo komitetas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją švietimo, mokslo ir sporto ministrui G. Jakštui.

ELTA primena, kad prasidėjus vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, kilo švietimo bendruomenės nepasitenkinimas dėl netinkamai parengtų užduočių.

Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Anksčiau ministras patikino, kad situacija žinoma ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ji bus tiriama.

Pasipiktinimo banga kilo ir po trečiadienį vykusio matematikos B lygio žinių patikrinimo – suabejota dėl užduočių kokybės. Reaguodamas į nuogąstavimus, ministras G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

Tokia pat situacija įvyko ir dėl praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo užduočių. Ministras ekspertų prašo įvertinti ir šio patikrinimo užduotis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.