Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas.
© Shutterstock nuotr.

Seime tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs gydytojas pediatras penktadienį teigė, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje didžioji dalis tėvų Švedijoje manė, jog jų pareiga buvo pliaukštelėti vaikui, kad šie taptų gerais piliečiais. Dabar dauguma tėvų fizines bausmes laiko pasibjaurėtinomis.

„Jeigu grįžtume į septintąjį dešimtmetį, pamatytume, kad beveik visi Švedijoje tėvai mažiausiai kartą per metus pliaukštelėdavo savo vaikams, kiti gana dažnai pliaukštelėdavo, o šiuo metu vos 5 proc. pliaukšteli vaikams. Jeigu paklaustumėte jaunų Švedijos tėvų apie pliaukštelėjimą vaikams, jie į tave pažvelgtų tarsi į kokį beprotį. Jie mano, kad pasibjaurėtina mušti vaiką“, – sakė S.Jansonas.

Švedija 1979 metais priėmė specialų vaikų auklėjimo įstatymą, juo uždraustos fizinės bausmės ir bet koks vaikus žeminantis elgesys. Pasak mokslininko, prieš tai Švedija pirmoji pasaulyje uždraudė bet kokias bausmes mokyklose.

„Priėmus tokį įstatymą, nebuvo siekiama kriminalizuoti tėvų elgesio, siekta pakeisti tėvų požiūrį į fizines bausmes. Reikėjo įtikinti visuomenę, kad skriausti vaiką reiškia tą patį, kaip ir netinkamai elgtis su suaugusiuoju. Buvo pradėta informacinė kampanija, visam tam prireikė daug laiko“, – tvirtino S.Jansonas.

Anot jo, Švedijoje visuomenės požiūris į vaiko teises formuotas organizavus plačią informacinę kampaniją.

„Priėmusi šį įstatymą Švedija pradėjo brangiausią informacinę kampaniją. Tuo metu interneto nebuvo, buvo televizija. Televizija kasdien rodydavo po šešias valandas socialinės reklamos. Kiekvienai šeimai buvo išsiųsti informacinei lankstinukai. Švedijos vyriausybė taip pat išpirko reklamos vietą apie pieno pakelių. (...) Tuo metu vaikai Švedijoje gerdavo labai daug pieno. Būtent tos reklamos buvo visur matomos. Tai buvo plataus masto informacinę kampanija, ir atrodo, kad ji puikiai suveikė“, – pasakojo S.Jansonas.

Jis prognozavo, kad Lietuvai priėmus įstatymą, draudžiantį taikyti vaikams fizines bausmes, mušamų vaikų skaičius šalyje mažės.

Švedo duomenimis, jo šalyje prieš priimant vaikų auklėjimo įstatymą, kasmet būdavo nužudoma apie 50 vaikų, dabar – keturi kasmet, bet yra metų, kai nenužudomas nė vienas vaikas.

„Įmanoma pakeisti, daryti įtaką požiūriui ir elgesiui, tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos. Labai svarbu, kad patys vaikai ir visuomenė žinotų, jog vaikai turi visas žmogaus teises. Taip pat labai svarbus politinis konsensusas, kad būtų imamasi tam tikrų įstatymų pakeitimų. Be abejo, visi turi suprasti, kad pokyčiai neįvyks nei per naktį, nei per savaitę, nei per metus. Tam reikia laiko“, – kalbėjo S.Jansonas.

Jis akcentavo, kad smurtas prieš vaikus turi būti prilygintas smurtui prieš suaugusiuosius.

Konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato Vaikų priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Mortenas Stephansenas teigė, kad jo šalyje už grasinimą vaikui, jo laisvės suvaržymą, kitokį šiurkštų netinkamą elgesį su vaiku gali būti baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo, už vaiko sužalojimą, sveikatos sutrikdymą bausmė gali siekti iki šešerių metų nelaisvės.

„Tokių pasekmių galima tikėtis, kada vaikas yra purtomas. Tokiu atveju vaikui gali būti pažeisto smegenys ar net ištikti paralyžius“, – sakė M.Stephansenas.

Jis teigė, kad šiuo metu Norvegija priima daug pabėgėlių, ir jie informuojami apie šalyje veikiančius smurtą prieš vaikus draudžiančius įstatymus.

Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo šalyje privalu pranešti apie netinkamą elgesį su vaiku, jį pastebėjus.

„ Žinau apie tuos šiurkščios prievartos atvejus ir tuos priėmimo atvejus, apie kuriuos rašoma tiek Rusijoje, tiek visur kitur, tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Absoliuti dauguma vaikų lieka namuose, jie nėra paimami. Jiems ir tėvams teikiama pagalba namuose, kad tėvai galėtų susitvarkyti su kilusiais iššūkiais nenaudodami smurto. Apie tokius atvejus nerašoma“, – sakė M.Stephansenas.

Lietuvos spaudoje taip pat vis pasirodo informacija apie iš lietuvių tėvų Norvegijoje paimtus vaikus.

Lietuvos policijos duomenimis, pernai Lietuvoje 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.

Seimas šių metų vasarį įstatymo pataisas ir uždraudė Lietuvoje vaikams taikyti fizines bausmes. Tai padaryta po to, kai šių metų sausį namuose Kėdainiuose mirtinai buvo sumuštas keturmetis berniukas. Jo nužudymu įtariami patėvis ir motina.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sudarė ministro nuodėmių sąrašą: klausimai Verygai – jau ant stalo (53)

Opozicija jau parengė septynis lapus klausimų interpeliacijai sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui...

Už pažangios įmonės fasado – purvinų pinigų šleifas (200)

Prieš 7 metus mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „ Precizika “ valdybos pirmininką...

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims (826)

Po to, kai JAV Kongrese sutarta dėl rekordinio, beveik 700 mlrd. dolerių gynybos biudžeto,...

Didelė avarija Kaune: dirba keli medikų ekipažai, prospektas uždarytas

Sudėtingomis oro sąlygomis Kaune ir toliau fiksuojamos avarijos. Rimta nelaimė ketvirtadienio rytą...

Įtakingas socdarbietis norėjo išimti iš Seimo darbotvarkės Magnickio rezoliuciją Bernatonis neigia informaciją (72)

Įtakingo socdarbiečio Juozo Bernatonio siūlymu iš Seimo darbotvarkės buvo bandoma išbraukti...

Apie dingusį Argentinos povandeninį laivą – gąsdinanti žinia laivyno atstovas: esame pavojingoje situacijoje (12)

Tyrėjai aiškinasi, ką galėtų reikšti gauta informacija apie „skambų garsą“, užfiksuotą...

Premjeras į ūkio ministrus teikia Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą (77)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis BNS patvirtino pasirinkęs parlamentaro „valstiečių“...

Skvernelis įvertino naują elektros mokestį (89)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos...

Seime – pirmasis 2018 metų biudžeto svarstymas

Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas...

Ar žinote, kokios spalvos nebūna valstybių vėliavose?

Visų valstybių vėliavos turi vieną bendrą bruožą – jose nėra vienos spalvos.