aA
Mes apie skurdą ir socialinę atskirtį per daug kalbame ir per mažai darome, tačiau jei pats nesuksi smegeninės ir nenorėsi, niekas tavęs iš šūdo neištrauks. Tokiomis mintimis su DELFI dalijosi dainininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, išrinktas 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų – paminėjimo Lietuvoje ambasadoriumi. Pasak G. Liaudansko-Svaro, „kad ir kaip jie besistengtų, mes vis tiek išgyvensime“.
Gabrielius Liaudanskas - Svaras
© A.Solomino nuotr.

– Pradžiai užduosiu banalų klausimą – ką kiekvienas galime padaryti mažindami socialinę atskirtį?

– Banalus klausimas – banalus ir atsakymas. Turime daugiau galvoti apie savo artimą negu apie save. Kai žmonės žmonėms daugiau žmonėmis bus, daug kas pasaulyje išsispręs. Viskas per daug paprasta – per daug vagių politikoje, socialinėje sferoje. Kur vaikšto pinigai, per daug nuteka ne ten, kur reikia. Tai atsiliepia visam pasauliui.

Žmogiškosios vertybės taip pat laba svarbus faktorius, tik nemėgstame apie tai kalbėti.

– Dirbate su jaunimu. Koks jaunimo požiūris į socialinius skirtumus? Ar skurstantys nėra diskriminuojami?

– Tarp to, kuris sėdi aptekęs pinigais, ir tarp to, kuris neturi ką valgyti, – didžiulis skirtumas. Jam į veidą gal ir nespjaudo, bet jų gyvenimai visiškai skirtingi. Sotus apie alkaną niekada negalvoja. Tai – visiškai kiti pasauliai, jie visiškai nesuartėja ir reikia kažką daryti, kad žmonės pradėtų apie tai galvoti.

Galvoti nereikia, iš tikrųjų reikia dirbti. Mes per daug kalbame ir per mažai darome.

– Kartu su Veronika Povilioniene ir Deimante Žebrauskaite esate išrinktas 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų – paminėjimo Lietuvoje ambasadoriumi. Ką pats, būdamas ambasadorius, galėtumėte šioje srityje nuveikti?

– Nesureikšminu savo vardo – ne pats jį užsirašiau, kažkas nusprendė tą vardą man duoti. Nemanau, kad esu kažkoks superžmogus – darysiu tai, ką dariau iki šiol. Vardai, titulai yra tuštybė – jie visiškai nesvarbūs. Visa tai nesąmonė – sferoje, apie kurią šnekame, į tuštybę reikia kreipti mažiausiai dėmesio.

– Ką patartume skurstančiam ir vilties neturinčiam jaunam žmogui?

– Kiekvieno asmeninis gyvenimas yra asmeninis. Aš nežinau, ką jie gali, ko negali. Mes per daug kalbame –chebryte, darom ką nors! Kiekvienas dirbame, turime savo gyvenimą – sukime smegeninę. Niekas tavęs neištrauks iš šūdo, jei pats nenorėsi iš jo išlipti. Jokie geri dėdės tavęs neištrauks, jokie svarai ar ne svarai – niekas neištrauks, jei pats nežengsi žingsnių.

Mūsų žiniasklaida, politika ir mūsų viešasis gyvenimas per daug kalba ir per mažai daro. Jei, pavyzdžiui, masinės informavimo priemonės laiko save ketvirtąja valdžia, tai pirmyn – darykite ką nors, kad žmonėms būtų šviesiau gyventi.

Galva žmogui – pats svarbiausias elementas gyvenime. Ir pozityvaus mąstymo formavimas žmogui gyvenimą iš tikrųjų palengvina. Nelaimių visą laiką yra, ir visą laiką yra gerų dalykų. Kas gi daugiau žmogui pozityvą pakels, kas motyvuos gyvenimui?

Tačiau, kad ir kaip jie besistengtų, mes vis tiek išgyvensime.

– Ką vadinate „jais“?

– Jie – visi tie, kurie suinteresuoti, kad viskas būtų pasaulyje ir Lietuvoje taip, kaip yra dabar. Jų yra visose sferose. Tačiau kad ir kaip jie besistengtų, mes vis tiek visi išgyvensime, susitvarkysime ir viskas daugiau ar mažiau bus gerai.

DELFI primena, kad, naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 73 proc. europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 proc. nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Lietuvoje skurdą paplitusiu laiko 79 proc. apklaustųjų, o 18 proc. sakosi sunkiai sudurią galą su galu (ES vidurkis – 12 proc.).

Prognozuojama, kad skurstančių Lietuvos gyventojų skaičius per kitus metus gali išaugti iki 440 tūkst., nors dar 2008-aisiais jis siekė apie 160 tūkst. Darbo ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, absoliutus skurdo lygis pernai siekė 1092 litus - tiek žmogui kainavo per mėnesį patenkinti minimalius savo poreikius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gaisras pasiglemžė 3 mažamečius auginančios šeimos namus: paviešintos 5-mečio nuotraukos abejingų nepalieka

„Sūnaus sveikata geresnė negu buvo ir kasdien po mažą žingsniuką gerėja, bet būklė...

STT: pas korupcija įtariamus teisėjus per kratas rasta 200 tūkst. eurų grynųjų (421)

Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį pranešė, kad pas korupcija įtariamus teisėjus per...

Marčiulionį ir Kauno eglutės kūrėją į Europos parlamentą siūlantis Karbauskis: dabar bus puolimas papildyta (204)

Penktadienio popietę į Tarybos susirinkimą susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Albinas Januška - apie šūdmalą, melą politikoje ir Karbauskio herojų (286)

Knygų mugėje per diskusiją iš įtakingo buvusio diplomato, signataro Albino Januškos pusės...

Įvardijo sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų (26)

2018 m. sumažėjo laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Pernai šalyje jų buvo 18,5 tūkst....

Kauno daugiabučių kiemuose – lyg po karo: duobėse užstringa net tvarkdariai (18)

Kaune, Dainavos mikrorajone, kelio danga kaip po karo – asfaltą nusėjusios didžiulės duobės ,...

Bastys Lietuvą apskundė Strasbūrui (21)

Buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys Europos Žmogaus Teismui apskundė Lietuvą, penktadienį...

Skaičiuojami didžiausi turistų srautai šalies istorijoje – šalys lyderės nesikeičia (5)

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne...

Rusija užsipuolė JAV: kaltina perkėlus specialiąsias pajėgas ir karinę įrangą (217)

Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis pagalbos teikimu Venesuelai kaip...

Sėkmingiausių fondų valdytojų dešimtukas: pernai jie uždirbo 7,7 mlrd. JAV dolerių

Netgi šiame paauksuotame amžiuje su 0,0001 proc. palūkanomis Kennethas Griffinas susižeria pinigų.