Marijampolės apskrityje esanti Kalvarija yra vienas artimiausių miestų šalia vadinamo Suvalkų koridoriaus.
Vietos gyventoja sutiko, kad Suvalkų koridorius – pavojinga vieta. Nors daugeliui lietuvių Suvalkai vis dar asocijuojasi su apsipirkimu Lenkijoje, Suvalkų koridorių ekspertai jau prieš kurį laiką įvardijo kaip vieną silpniausių NATO vietų.
„Nežinau, aš nepasakyčiau taip“, – reagavo viena vietos gyventoja.
Kitas teigė, jog jei prireiks – padės Lenkija ir NATO.
„Dar Suomija, Švedija“, – vardijo jis.
Nors dalis gyventojų ramūs, tačiau ir yra susirūpinusių tiek savo, tiek čia gyvenančių savo artimųjų saugumu.
„Pavojinga, jeigu kas, tai čia mes arčiausiai, mus pirmiausia ir griebtų“, – svarstė viena moteris.
„Visi šneka apie tą Suvalkų koridorių, jis ne koridorius, ten miškai, čia reikia žiūrėti, kur Lietuvos pusėje geriausi keliai“, – kalbėjo kita vietos gyventoja.
Dar kita moteris sutiko, kad baimės vis tiek yra.
„Karas yra karas“, – sakė ji.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas. Teritorija yra tarp tarp agresorių nasrų – iš vienos pusės Baltarusija, iš kitos – Rusijai priklausantis Kaliningradas.
Ketvirtadienį koridoriaus saugumą aptarė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Šalių vadovai susitinka Lenkijoje, Šipliškės miestelyje, pasisveikinama su kariais.
„Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį“, – sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Karo atveju koridoriaus užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių. Įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ yra skelbęs, kad jeigu Rusija ir NATO susidurtų, Suvalkų koridorius veikiausiai taptų pirmuoju mūšio lauku.
„Apie tai daug kalbėta pastaruoju metu žiniasklaidoje – Lenkijoje, Lietuvoje, Europoje. Ir neabejotinai tai yra ypatingas žemės ruožas“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas A. Duda.
Visgi, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pasisako, kad vien atvažiavimu čia yra deklaruojama, jog ši vieta yra saugi.
„Mes tai pareiškiame savo buvimu čia. Jūs visi mus matote čia esant“, – tikino A. Duda.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda pasidžiaugia saugumo pasiekimais, iškovotais NATO viršūnių susitikime Madride.
„Pirmiausia, priešakinės gynybos principas, kuris mums leidžia tikėtis ne tik daugiau dėmesio, bet ir daugiau karinės, kovinės galios čia, mūsų žemėje“, – sakė jis.
Visgi, ne mažiau nei pastangos aljanso viduje, šiuo metu kaip niekada svarbus Lietuvos ir Lenkijos karinis bendradarbiavimas – kaip organizuoti daugiau pratybų ir kaip būtų galima padėti vieni kitiems grėsmės atveju, tiek iš vienos, tiek iš kitos sienos pusės.
„Su Lenkija Respublika esame visiški vienminčiai visais klausimais mūsų nuomonės sutampa. Ir yra labai aiškios, vertybiškai pagrįstos“, – tikino G. Nausėda.
Lietuvos vadovas tikisi ir NATO sąjungininkų brigados dislokavimo.
„Lietuvoje Vokietijos pajėgų buvimas galėtų padidintas iki brigados lygio“, – sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Šalių vadovai aptarė tolesnę politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Ir būtinybę plėsti agresoriui taikomas sankcijas.
„Galbūt mūsų nedraugai, arba tos valstybės, kurios žvelgia į mus agresoriaus akimis, sulauks blogos naujienos – šiandien jos mato mūsų vienybę, mūsų pasirengimą skirti maksimalų dėmesį gynybai. Ir tai yra blogoji žinia jiems“, – sakė G. Nausėda.
Po šio susitikimo abu prezidentai vyko į Marijampolę, G. Nausėda dar pasisakė, kad nepaisant drastiškai išaugusios Rusijos grėsmės Lietuva niekada nebuvo saugesnė nei yra dabar.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
