Suvalkijos kaime – siaubinga šeimos drama: vyskupas net iškėlė kunigą

Niekas nenorėjo girdėti tikrosios istorijos – kaimo žmonėms užteko tik išgirsti, kad į parapiją atkeltas kunigas užmezgė karštą romaną su vargonininke, kai akimirksniu pasklido kalbos, jog šis jau miega moters lovoje. Niekas negalvojo, ką girdėdami tokias apkalbas jaučia tuose pačiuose namuose gyvenantys moters nepilnamečiai vaikai – į vargonininkės namus vėlais vakarais vis beldėsi ir beldėsi vaiko teisių tarnybų darbuotojos, tikrindamos skunduose surašytą skandalingą informaciją.

Nors valstybės tarnautojos kunigo niekada taip ir nerado, kalbos nenutilo net tada, kai vyskupas kunigą perkėlė į kitą parapiją. O iškeltas dvasininkas buvo dar kartą prisimintas, kai bendruomenės kultūros centre buvo parodytas Žemaitės apsakymo motyvais sukurtas spektaklis „Kunigo naudą velniai gaudo“.

Tai – siaubingo pavydo ir keršto drama, nutikusi viename nedideliame Suvalkijos kaime. Tai istorija apie tai, kaip už gerus ir kilnius darbus galima sulaukti kone visos kaimo bendruomenės pasmerkimo, istorija apie tai, kaip įtikima tik viena tiesa, ignoruojant akivaizdžius faktus. Ir dar ši istorija apie gėdą, skausmą ir didelį bejėgiškumą.

Kai į vieną Suvalkijos parapiją prieš dvejus metus tarnystei buvo atsiųstas Vilniaus krašte rezidavęs kunigas Vitalijus Volodkovičius (Vitalij Volodkovič, g. 1983 m.), jau nuo pirmųjų dienų tarp kai kurių gyventojų kilo pasipiktinimas – žmonės pareiškė, kad nevaikščios į bažnyčią, kol čia dirbs „tas š...lenkis“.

„Na jau jis mums čia nevadovaus“, – kartą prie bažnyčios rėžė vienas pasipiktinęs bendruomenės narys.

Vieną dieną visas kaimas ėmė ūžti – esą vargonininkė užmezgė romaną su kunigu. Vėliau paaiškėjo, kad šias siaubingas apkalbas skleidžia iš namų išvarytas moters sutuoktinis.

Bet kunigas nesileido į apkalbas – nuoširdžiai dirbo savo darbą, vietos gyventojus kvietė lankytis bažnyčioje. Čia netrukus pasirodė ir viena daugiavaikė moteris su savo dviem jaunėliais vaikais. Ši moteris – kaimo aktyvistė, netrukus ji ėmė talkinti klebonui – grojo vargonais, taip pat giedojo šventas giesmes. Iki tol ji niekam neužkliuvo, bet vieną dieną visas kaimas ėmė ūžti – esą vargonininkė užmezgė romaną su kunigu. Vėliau paaiškėjo, kad šias siaubingas apkalbas skleidžia iš namų išvarytas moters sutuoktinis.

Kas įvyko šiame kaime, puikiai žino Marijampolės apskrities policijos komisariato pareigūnai, kuriems ne kartą teko važiuoti į iškvietimus, jie atliko ne vieną ikiteisminį tyrimą dėl vargonininkės namuose įvykdytų nusikaltimų. Šiose bylose yra tik vienas įtariamasis – vargonininkės sutuoktinis. Vyras jau ne kartą teistas dėl smurto, šiuo metu teismo sprendimu jam yra uždėta apykojė ir uždrausta artintis prie sutuoktinės, su kuria dabar vyksta skyrybų procesas.

Šiuo metu policijoje dar tiriami du nusikaltimai – praėjusių metų spalį buvo padegtas namo, kuriame gyvena vargonininkė su vaikais, siena, o Naujųjų metų naktį ugniagesiams teko gesinti prie moters namų stovėjusį automobilį. Jis priklauso dabar jau į kitą parapiją perkeltam kunigui V. Volodkevičiui.

Nors pareigūnai įtaria, kad šiuos gaisrus galėjo sukelti vargonininkės sutuoktinis, šis kategoriškai kratosi kaltės ir tikina, jog tuo pačiu metu negalėjo būti dviejose vietose.

Mane nuteisė už smurtą prieš žmoną, negaliu lankytis savo namuose, o kunigas su mano žmona tuose namuose kartu ir gyvena. Jie kaip vyras ir žmona ten gyvena.

„Kaip galiu pripažinti kaltę, kaip galiu tuo pačiu metu būti dviejose vietose?“ – Delfi.lt kalbėjo vyras, kuris nesivaržydamas papasakojo istoriją, kuri, anot jo, sugriovė šeimą ir dėl to kaltino tik kol kas dar oficialią savo sutuoktinę bei jau iš kaimo iškeltą kunigą.

Iš vargonininkės vyro lūpų – siaubingi kaltinimai

„Mano žmona dirbo vargonininke bažnyčioje, jis atėjo pas mus į bažnyčią kunigauti, ir jie susidėjo – vis dažniau ir dažniau, ilgiau ir ilgiau praleisdavo laiko kartu, paskui nutiko tokia situacija, kad jie nutarė manimi atsikratyti ir padarė tokį variantą, kad aš tampu smurtautoju ir negaliu lankytis namuose, – pasakojo vyras. – Įsivaizduokite, negaliu būti savo namuose. Ir jie padarė, kad tipo ją mušiau, pasamdė patį brangiausią Marijampolės advokatą, kad bylą sutvarkytų. Ir sutvarkė – mane nuteisė už smurtą prieš žmoną, negaliu lankytis savo namuose, o kunigas su mano žmona tuose namuose kartu ir gyvena. Jie kaip vyras ir žmona ten gyvena.“

Vyras dėl nesutarimų su sutuoktine kaltino tik kunigą – esą šis jai net davė patarimų, kaip galima padaryti, kad jis net negalėtų ateiti prie savo namų, kur gyvena nepilnamečiai vaikai.

„Kunigas pamokė žmoną, kad man reikia uždėti apykoję, kadangi per arti namų vaikštau, tai jie dar kartą kreipėsi į teismą ir probacija uždėjo man apykoję, kad negalėčiau įeiti į namus ir jie būtų dar saugesni, – kalbėjo Suvalkijoje gyvenantis vyras. – Paskui man kažkuris iš vaikų ar kažkas iš vietinių, nežinau, atsiuntė nuotraukas, kaip kunigas vaikšto po namus pusnuogis – su triusikais ir maike, mano vaikus gaudo su chalatu, nuogas… Situacija yra kvaila, aš pats nesuprantu, kas čia darosi ir kuo toliau, tuo labiau mane murkdo.“

„Oficialiai esu pripažintas nusikaltėliu“, – pridūrė jis.

Vyras neslėpė, kad buvo kalbėjęsis su kunigu V. Volodkevičiumi: „Su juo bendravau telefonu, sakiau, ką tu darai, proto turi ar ne, mes turime vaikų, o tu lendi į mūsų šeimą. O jis man sako – aš tik padedu jūsų šeimai. Kaip tai suprasti – jeigu su mano žmona vienoje lovoje miegi, tai kokia čia pagalba? Sakau, tai už seksą jau mokėk, tokia čia ir pagalba, sakau, nieko tu nepadedi. Tai jis paėmė ir užblokavo visus telefonus, viską užblokavo ir pasibaigė.“

Vyras sakė, kad apie šiuos santykius žino kone visi kaimo gyventojai – jie esą ne tik pasmerkė dvasininką, bet ir net bandė šiam paaiškinti, jog taip nedera elgtis.

„Kunigas iš pradžių man ir pinigų siūlė, kad tik jam palikčiau savo žmoną, bet pasakiau, eik tu š… su savo pinigais, aš užsidirbu, man nereikia tavo pinigų, – savo versiją dėstė vyras. – Visas kaimas jam keršijo – ir namą padegė, ir gėles išrovė, ir mašinos langą sudaužė, ir visokias nesąmones daro, o mano žmona ant manęs rašo pareiškimus. O man tai visiškai neįdomu. Dabar vėl, kai kunigo mašiną padegė, jam uždraudė kaime lankytis, tai jis atvažiuoja iki kito miestelio, paslepia automobilį aikštelėje, atvažiuoja mano žmona, jį pasiima ir parsiveža, jie vis tiek būna kartu.“

Jis neslėpė, kad dabar negali atvažiuoti į savo gimtąjį kaimą, todėl gyvena kitoje vietoje, kaime jau nedirba ir kunigas: „Viskas dėl tų nesąmonių, dėl cirkų, nes iki vyskupo daėjo ši informacija ir jį iškėlė. Bet jis vis tiek važinėjo, kaimo žmonės ant jo labai pyko, per Naujuosius metus mašiną padegė – dabar esu tuo kaltinamas, nors dar nelabai suprantu, kaip tai galėjo nutikti.“

Paprašytas pasidalinti nuotraukomis, kuriose esą užfiksuotas pusnuogis dvasininkas, vyras nutarė baigti pokalbį: „Jeigu sakome ate, tai gal ir baikime šį pokalbį.“

Šią savo istoriją vyras net sutiko papasakoti prieš vaizdo kamerą, nes, kaip pats sakė, „nėra ko slėpti, nieko nemeluoju“. Bet pokalbio nufilmuoti taip ir nepavyko – tą pačią dieną paskambinęs Delfi.lt žurnalistui jis pareiškė, kad persigalvojo.

„Nėra malonu, norisi viską pabaigti ir kartėlį kuo greičiau nuryti – dabar visi kaime sako, kad aš jus išsikviečiau, iš tikrųjų pavargau nuo viso šito mėšlo, noriu, jog viskas greičiau baigtųsi“, – sakė jis. O paprašytas pasidalinti nuotraukomis, kuriose esą užfiksuotas pusnuogis dvasininkas, vyras nutarė baigti pokalbį: „Jeigu sakome ate, tai gal ir baikime šį pokalbį.“

Liguisto pavydo kaina

„Nėra šių nuotraukų ir jų negali būti, nes tai yra visiška netiesa“, – išgirdusi šį pasakojimą Delfi.lt pareiškė vyro sutuoktinė. Anot jos, jeigu tokios nuotraukos egzistuotų, vyras jau seniai būtų jomis pasidalijęs su visais kaimo gyventojais, greičiausiai taip pat būtų nusiuntęs ir žurnalistams.

Moteris aiškino, kad pastaruosius metus gyvena lyg pragare – kaimo žmonės akivaizdžiai demonstruoja priešiškumą, visi tiki, jog tai, ką kalba kol kas dar oficialus jos sutuoktinis, yra tikrų tikriausia tiesa.

„Jokių santykių su jokiu kunigu aš neturiu, šis kunigas dvejus metus buvo mano darbdavys, ir atsiradus sunkumams šeimoje šis kunigas, kai paprašiau, man padėjo finansiškai ir keletą kartų maisto produktais – gal dėl to kaimas turėjo pagrindo ūžti, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo vargonininkė. – Kadangi esu dar pakankamai jaunas žmogus, jaunas yra ir tas kunigas, gal dėl to…“

Ji tikino, kad darbinius santykius su kunigu nutraukė, kai kaime ėmė sklisti apkalbos apie tariamą romaną: „Mūsų draugystė, pagalba šeimai buvo nutraukta.“

Moteris sakė, kad kunigas V. Volodkevičius buvo vienintelis, kuris ištiesė pagalbos ranką sunkiu laikotarpiu – dėl smurto iš namų buvo išvarytas sutuoktinis, paskui buvo išdaužtas automobilio, kuriuo ji kiekvieną rytą vaikus veždavo į mokyklą ir darželį, stiklas.

„Buvo labai didelė jo pagalba mano šeimai ir tikrai visi žino, kuo jis padėjo, kodėl padėjo finansiškai, kai buvo sudaužytas mano automobilis – tuo metu neturėjau kuo vaikų vežti į darželį ir mokyklą, visi šį dalyką žino, – sakė ji. – Mano vyras puikiai žino, kad romano nėra. Mano vyras yra piktas dėl to, kad sulaukiau pagalbos iš šio kunigo. Iš nieko daugiau nesulaukiau pagalbos, tik iš šio kunigo. Iš niekur, nes dabar mane visi smerkia dėl skyrybų su vyru, niekas nesupranta, kaip galima su fainu, geru žmogumi skirtis išgyvenus 22 metus.“

Moteris neslėpė, kad per tuos bendrus gyvenimo metus daugybę kartų namuose patyrė smurtą, ilgą laiką kentėjo ir niekam nesiskundė: „Kiekvieną kartą atleisdavau tikėdama, kad tai nepasikartos, kiekvieną kartą jam išėjus bijodavau likti, nes, suprantate, lieki su daug vaikų, ir matai – viskas, vyras neduoda nė cento, matai, kad tu neišgyvensi ir vėl atgal priimi tą žmogų su jo pažadais daugiau taip nesielgti.“

Kad moteris nemeluoja, Delfi.lt patvirtino teisėsaugos pareigūnai – jos sutuoktinis per pastaruosius metus du kartus buvo nuteistas dėl smurto artimojoje aplinkoje – vienoje byloje buvo nustatyta, kad vyras namuose smurtavo net tik prieš savo sutuoktinę, bet ir savo nepilnametę dukrą, kai ši bandė ginti motiną. Kitoje byloje taip pat buvo konstatuota, kad jis smurtavo prieš moterį – trenkė į veidą, paskui tampė už plaukų, o galop griebęs už chalato ją iš antrojo namo aukšto nutempė į pirmąjį. Nežinia, kuo tai būtų pasibaigę, jeigu ne moters dukra – išgirdusi motinos riksmą ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

„Tai ne pirmas kartas, kai tėvas smurtauja prieš mamą“, – policijos pareigūnams aiškino viena nepilnamečių mergaičių.

Svarbiausia, kad nenukentėtų vaikai

„Viskas dėl liguisto pavydo“, – prisipažino daugybę metų smurtą kentėjusi moteris. Po eilinio smurto proveržio ji nutarė keisti gyvenimą – kreipėsi į teismą dėl skyrybų proceso. Ir tai niekaip nėra susiję su kunigu – tokį sprendimą moteris priėmė norėdama apsaugoti savo vaikus, nes iš pradžių vienas jų sunkiai susirgo, po ilgų klinikinių tyrimų medikai negalėjo diagnozuoti jokios ligos.

„Tada paaiškėjo, kad viskas dėl nervinės įtampos, supratau, jog turiu kažką daryti, privalau apsaugoti savo vaikus“, – moters teigimu, nepilnamečiai ilgą laiką gyveno didžiulėje baimėje, jų psichologinė būklė ėmė gerėti tik tada, kai ji iš namų išvarė savo sutuoktinį, tada, kai vaikai namuose nematydavo savo tėvo.

„Suprantate, mano vyras nori grįžti į šeimą, bet yra teismo sprendimas, jam yra uždėta apykojė ir mes galime susitikti tik skyrybų proceso metu“, – moteris tikino, kad apie susitaikymą negalvoja, jai svarbiausia, jog kuo mažiau būtų traumuoti jos vaikai, bet vis tiek ramiai gyventi negali – nežinia, ko dar gali griebtis sutuoktinis.

„Dėl įvykusių padegimų jis yra įtariamasis, aišku, įrodymų nėra, bet galimai yra jis – automobilio padegimas yra užfiksuotas vaizdo kamerų, o namo sienos padegimo ir mašinų daužymo įrodymų nėra“, – sakė ji.

Moteris pažymėjo, kad kunigui V. Volodkevičiui priklausantis automobilis stovėjo prie jos namų tuomet, kai šis jau buvo iškeltas iš parapijos: „Visi žino, kad kunigas nebuvo atvažiavęs, visi žino, kiek tas automobilis stovėjo prie namų, tai puikiai žinojo ir mano vyras – du mano vaikai jau yra pilnamečiai, jie remontavo kunigo automobilį. Tokia yra teisybė, kaimas tikrai žino šitą dalyką.“

Vargonininkė neslėpė, kad kalbos apie tariamą romaną su kunigu ją labai įskaudino, dėl to nukentėjo ne tik ji pati, bet ir dvasinininkas, sunkiu gyvenimo laikotarpiu ištiesęs pagalbos ranką.

„Čia yra tokia košė, jūs patikėkite, nuo balandžio 4 d., kai buvo paskutinis smurtas per Verbas, nuo to karto mano mašinos dužo ištisai, namas degė, kitas automobilis degė, dekoratyviniai sodai išlaužyti, dujos paleistos, dujų šlangos perpjautos, – apie siaubingą realybę kalbėjo moteris. – Visa tai vyksta ištisai, atvažiuoju į bažnyčią groti su vargonais ir vėl randu savo automobilį sudaužytą. Siaubinga situacija – mano nepilnametė mergaitė ryte įsėda į autobusą važiuoti į mokyklą ir girdi, kad autobuso gale vienas vyras, kurį kaime visi labai gerai žino, rėkia visu balsu, jog mane vyras pagavo lovoje su kunigu. Jūs įsivaizduokite, nepilnametis vaikas tai girdi. Dukra man parašė žinutę – mama, tą ir tą girdėjau… Suprantate, žmonės dabar jau pradėjo šnekėti ne tai, ką girdėjo, o kas jiems sakė…Suprantate, žmonės jau pradėjo kalbėti įvardydami informacijos šaltinį, čia tokia košė užvirta, dėl to nukentės tik mano vaikai. Ir tas kunigas, vargšas, nukentėjo, labai nukentėjo. O aš šiam kunigui esu labai dėkinga – jeigu ne jis, nežinau, ką būčiau dariusi, turbūt būčiau jau negyvenusi…“

Atsiprašė kunigo – nukentėjo dėl geros širdies

Kalbėti apie tai, ką išgyveno ir ką iki šiol jaučia, vargonininkei labai sunku. Ir gėda.

„Esu socialinės rizikos šeimoje, nes vyksta smurtas ir mano šeimai yra taikoma atvejo vadyba, žinote, kartą socialinė darbuotoja man ištarė žodžius: tai yra padėtis be išeities“ – į nepavydėtiną situaciją patekusi moteris net apsiverkė. Tai, ką ji papasakojo, iki šiol ji laikė savyje – tylėjo, nes žinojo, kad ja vis tiek niekas netikės ir palaikys šios sutuoktinį.

Aš tikrai galiu viešai atsiprašyti kunigo V. Volodkovičiaus, kad jam šitaip teko nukentėti per gerą širdį. Ir per mane. Kai šį kunigą iškėlė, kaimas mane akmenimis apmėtė.

„Jis čia yra gimęs, o aš atėjūnė, manęs niekas nekenčia, juk šitoks geras vyras, o ji meta jį lauk, šitoks nuostabus vyras – sakė ji. – Tik policija žino apie smurtą, berods buvo dešimt bylų – ir kirviai į vaikus lakstė, patikėkite. Ačiū Dievui, kad yra tokių kunigų, tik iš jo sulaukiau pagalbos – aš tikrai galiu viešai atsiprašyti kunigo V. Volodkovičiaus, kad jam šitaip teko nukentėti per gerą širdį. Ir per mane. Kai šį kunigą iškėlė, kaimas mane akmenimis apmėtė – baisu, aš net neinu į vietinę parduotuvę…“

Moters teigimu, su bendruomenės priešiškumu kunigas V. Volodkevičius susidūrė vos ne pirmą dieną, kai atvažiavo į kaimą.

„Aš pati savo ausimis girdėjau, kai kunigą tik atkėlė į mūsų bendruomenę, į mūsų kaimelį, prie bažnyčios žmonės pasisakė, kad jau pas šitą š...lenkį mes neisime ir mums čia jo nereikia, nes jis yra lenkų tautybės, – pasakojo ji. – Tai buvo baisus pasipriešinimas prieš jį, prieš jo tautybę, o kai atsiradau aš ir pradėjau vargonauti, iš karto – ką čia šita, asociali daugiavaikė, ką ji sugeba, ar turi kokį diplomą.. Ir labai greitai rado lazdą, kuo mus mušti. Ir labai greitai mus sudėjo į vieną puodą, labai greitai mus sutvarkė.“

Anot jos, kunigas pateko į nepavydėtiną situaciją, o paklausta, ar nebandė perkalbėti kaimo bendruomenės, moteris sakė: „Tai yra neįmanoma. Kaip? Eiti į kaimą ir rėkti – žmonės… Ne, kol neišmirs senoji karta, kuri tai matuoja šitaip, kitaip ir nebus. Senoji karta gyvena svetimus gyvenimus, savų negyvena. Ir man labai gaila šio kunigo, kad nukentėjo, jeigu būčiau žinojusi, jog negalima į kunigą kreiptis pagalbos, jeigu būčiau žinojusi, kad čia bus tokia košė, tikrai būčiau nesikreipusi. Neįsivaizdavau, kad iki šitiek mes nueisime…“

„Faktas yra tas, kad jeigu nebūčiau skyrusis su savo vyru, šių apkalbų apie santykius su kunigu net nebūtų buvę, – kalbėjo vargonininkė. – Kažkoks absurdas, žmonės pamiršta, kad su manimi gyvena vaikai, kunigas negali lovoje gulėti, juk vaikai mato, o kiek buvo skundų vaikų teisėms, kai vaikų teisės pusę deynių, pusę dešimt vakare atvažiuodavo į namus ir kunigo nerasdavo. O jie atvažiuodavo su tokiu skundu, kad pas tą moterį gyvena kunigas. Darbuotojos matydavo, kad tai yra netiesa ir yra nepagrįsti kaltinimai, man net patarė dėl melagingų iškvietimų kreiptis į policiją. Ir aš tai padariau. Suprantate, man į vartus spardo ir aš nieko nedarau – tiesiog tikiu Dievu, tikiu, kad tai viskas baigsis, nes jeigu ir aš pradėčiau spardyti, kas tada būtų? O juk dėl to labiausiai ir pirmiausiai nukenčia mūsų vaikai.“

Ji tikino, kad šiuo metu su kunigu V. Volodkevičiumi jau nebendrauja: „Dėl šventos ramybės, net nesusirašome, visiškai nieko. Manau, tai baigsis – kaip sniegas pavasarį iš lėto nutirps. Labai to laukiu.“

Kunigas bandė teisintis pamokslo metu

Tuo metu kunigas V. Volodkevičius, kurį Vilkaviškio vyskupas nutarė perkelti į kitą parapiją, neslėpė, kad nors ir buvo nemalonių įvykių, tačiau vis tiek „truputį buvo gaila palikti šią parapiją“: „Juk buvau įsidirbęs, įsijautęs, pažinojau žmones, bet gaila ir žmonių, kad čia taip kažkaip…“

Jis tikino, kad su vargonininke jo nesiejo jokie artimi santykiai: „Tie santykiai buvo draugiški, paprasti – kaip tarp kunigo ir parapijietės, čia tik toks momentas.“

Vis dėlto, dvasininkas neslėpė, kad girdėjo baisias apkalbas, tačiau į akis, jog susidėjo su moterimi, niekas taip ir nepasakė.

„Niekas niekada nesakydavo tiesiogiai, tiesiog sukūrė tą istoriją, tai buvo pletkais paremti dalykai“, – aiškino V. Volodkevičius.

Klebonas žinojo, kad šias apkalbas skleidžia vargonininkės sutuoktinis, su kuriuo šis buvo susidūręs vos kartą – tada, kai sutuoktiniai atėjo krikštyti savo vaikų, o kunigas, pamatęs, jog šie yra sudarę tik civilinę santuoką, pasidomėjo, kodėl jie nesusituokė bažnyčioje.

„Tada tas vyras šoko į mane“, – nemalonią istoriją prisiminė kunigas.

„Žinote, čia tik žmonių pletkai, nusistatymas“, – V. Volodkevičius sakė, kad didieji nemalonumai prasidėjo tuomet, kai buvo išdaužtas vargonininkės automobilio stiklas, ji neturėjo kuo nuvežti savo vaikų į ugdymo įstaigas, todėl jis iš geros širdies sutiko šiai pagelbėti – leido naudotis savo automobiliu.

„Iš draugiškumo palikau savo mašiną, nes tuo metu visai savaitei išvažiavau į Lurdą, čia buvo tokia paprasta, normali žmogiška pagalba, o žmonės pradėjo suprasti, kad yra kažkas daugiau nei tiesiog pagalba“, – sakė jis.

Kunigas negalėjo paaiškinti, kodėl tapo vargonininkės vyro apkalbų objektu: „Priežastys paprastos – jis toks yra. Aš jums pasakiau pavyzdį, kaip jie atėjo krikštyti vaikų ir pasiūliau priimti bažnytinę santuoką, o jis iš karto… Tai toks momentas. Mes pažįstami, žmogui natūraliai nusišypsai, o jis… Suprantate, čia yra kažkas daugiau.“

Vis dėlto, jis atviravo, kaime sklandančias kalbas bandė paneigti iš bažnyčios altoriaus.

„Bandžiau šiek tiek pasakyti, bet ar jiems būna suprantama, nelabai suprantu, bet esmė yra tokia, kad tikriausiai kunigui reikia bendrauti tik su nepavojingais žmonėmis – su seneliais, o jeigu pamato kunigą su jauna moterimi, tai reiškia, jau kažkas tarp jų yra…“, – sakė klebonas. O paklaustas, ar apkalbos jo neįskaudino, kunigas sakė: „Šiek tiek, taip, nes yra labai nesąžininga taip elgtis su žmonėmis.“

Jis pripažino, kad vos atvažiavęs į kaimą susidūrė su kai kurių vietos gyventojų pasipriešinimu dėl savo tautybės, tačiau to visiškai nesureikšmino.

„Buvo vienas žmogus, kuris pasakė, kad pas šitą tai neisiu“, – sakė V. Volodkevičius, pabrėžęs, kad neseniai įvykęs jo perkėlimas į kitą parapiją niekaip yra nesusijęs su nepagrįstomis kalbomis.

Vyskupas: tegul kunigas dirba ten, kur jo laukia

Tuo metu Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Delfi.lt sakė, kad kunigas V. Volodkevičius aptarnavo kelias nedideles parapijas, o jį buvo nuspręsta perkelti į kitą rajoną tik dėl to, jog šis galėtų daugiau laiko skirti sielovadai.

„Parapijoje buvo įvairių kalbų ir nesinorėjo kunigą įklampinti į tas visas šnekas, nes paskui apsunksta sielovada, kai daug susidaro įvairių nuomonių, tegul jis dirba ten, kur yra laukiamas“, – sakė vyskupas.

Jis patikino, kad į „šeimų reikalus“ nesivels, bet apie tai, kas vyko parapijoje, kalbėjosi su kunigu: „Aptarę situaciją sutarėme, kad jis persikels į kitą parapiją, kaip tik ten reikėjo kunigo, atrodo, kad toks sprendimas vietoje.“

Nesinorėjo kunigą įklampinti į tas visas šnekas, nes paskui apsunksta sielovada, tegul jis dirba ten, kur yra laukiamas.

R. Norvila neslepė, kad iš parapijos, kurioje tarnavo V. Volodkevičius, ir anksčiau buvo sulaukta įvairių signalų: „Ir anksčiau ten įtampų pasitaikė, deja, ten tikrai yra daug labai gerų žmonių, bet yra buvę ir truputėlį įsitempimų, nesinori, žinote, kunigui numušti nuotaiką ir nesinorėtų, kad jis ten jaustųsi nesavas.“

Vyskupas buvo girdėjęs kalbas ir apie tai, kad kaimo žmonės nenorėjo kunigo priimti dėl jo tautybės, tačiau taip pat to nesureikšmino.

„Vyskupijoje turime tris kunigus iš Vilniaus krašto, visų jų po kelis kartus esu klausęs, ar yra kada buvę, kad kas nors užmestų repliką, bet visi sakė, jog niekada nebuvo, tai buvo vienintelis atvejis ir turbūt tik, spėju, vieno asmens užmetimas, jeigu galima taip pasakyti, – sakė Vilkaviškio vyskupas. – Aišku, vienas kitas gali pasakyti, bet šalia mūsų yra Lenkijos pasienis, žmonės ten važiuoja ne tik apsipirkti, mato Lenkijos įvairovę, todėl priešiškų nuotaikų neturime ir niekada nejautėme.“