Neramus jubiliejus
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla trisdešimtmetį pasitinka stipriai nukraujavusi.
Šiais mokslo metais joje mokysis vos 27 mokiniai, o rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pravėrė tik vienas pirmokas.
Koks likimas laukia šios švietimo įstaigos, paaiškės kitąmet.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė sako, kad šie mokslo metai mokyklai turi ir savų pliusų, ir minusų.
„Vaikų stipriai sumažėjo, bet netrukus švęsime mokyklos jubiliejų“, – optimizmo nepraranda vadovė.
Dar praėjusiais mokslo metais čia mokėsi 41 vaikas, turintis klausos negalią.
Direktorės nuomone, tokį sumažėjimą lėmė ne viena priežastis.
Net 7 vaikai, baigę dešimtą klasę, įstojo į profesines mokyklas mokytis specialybės. Juos pakeitė tik vienas pirmokas.
Įstaigos vadovės nuomone, drastiškam mokinių mažėjimui įtakos turi ir vidinė, ir tarptautinė migracija. Anot jos, dalis vaikų su tėvais išvyko į Angliją, Airiją.
„Kai mažai vaikų, kiekvieno išvykimas mokyklai didelis nuostolis. Kiekvienas vaikas yra brangenybė“, – sako D. Kriščiūnienė.
Nusivežė kaip traukinys
D. Kriščiūnienė neatmeta, kad visos neįgaliems vaikams skirtos švietimo įstaigos jau pajuto arba greitai pajus įtraukiojo ugdymo pasekmes. Dalis galinčiųjų jose mokytis renkasi bendrojo lavinimo mokyklas.
„Įtraukusis ugdymas labai sparčiai traukiniu važiuoja ir mes jo sustabdyti nebegalime. Dėl to pas mus vaikučių mažėja. Mes neturime ir niekada neturėjome sąrašo tų vaikų, kuriuos galėtume pakviesti pas save mokytis“, – teigia direktorė.
Kol negaliojo griežtas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, išgirdusi apie potencialius mokinius, mokykla pati kalbėdavosi su tėvais, kviesdavo jai patikėti vaikus.
O pradėjus vis daugiau kalbėti apie įtraukųjį ugdymą, pasak D. Kriščiūnienės, tapo sudėtingiau susisiekti su potencialiais mokiniais. Atsirado ir griežta dokumentų peržiūra. Tokių vaikų duomenys pereina per įvairias institucijas – pedagoginių psichologinių tarnybų, kitų vertintojų rankas.
„Tie vaikai per tiek rankų tiesiog pas mus nebepatenka. Juos išgraibsto kitos mokyklos“, – tvirtina D. Kriščiūnienė.
Vienam vaikui – du darbuotojai
Pagrindinį išsilavinimą suteikianti Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla niekada nebuvo itin didelė, tačiau maždaug prieš du dešimtmečius būta minčių daryti ją vidurine.
D. Kriščiūnienė pasakoja, kad tuo metu čia mokėsi kone aštuonios dešimtys mokinių. Būta ir pageidavimų joje baigti dvylika klasių. Pritrūko vos kelių prašymų, kad taip ir būtų įvykę.
„Ir gerai, nes vaikų visoje Lietuvoje mažėjo. Čia taip pat“, – direktorė dabar neabejoja, kad ilgai šio statuso mokykla nebūtų išlaikiusi.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje dabar mokosi vaikai iš 14 savivaldybių. Daugiausia aplinkinių: Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Anykščių, Pakruojo ir kt.
Pernai vienas dešimtokas važinėdavo net iš Klaipėdos – pirmadienį atvykdavo, penktadienį grįždavo namo.
Nors mokinių vos 27, mokykloje dirba 49 darbuotojai.
Direktorė neabejoja, kad gerokai sumažėjus moksleivių netrukus teks peržiūrėti etatus.
Visgi, anot jos, nors atrodo, kad darbuotojų daug, tačiau įstaiga dirba ištisą parą. Mokiniai gyvena bendrabutyje, jiems reikalingos naktinės auklės, taip pat mokytojų padėjėjai. Be to, mokykla visame mieste teikia ir vizituojančio surdopedagogo paslaugas. Šie specialistai dirba 28 miesto įstaigose su 28 vaikais.
Prabanga išlaikyti
Pagal Tūkstantmečio mokyklų programą, norinčiose joje dalyvauti savivaldybėse neturėtų likti mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių. Jos turi būti reorganizuojamos arba likviduojamos iki 2024 metų rugsėjo 1-osios. Tad Panevėžio miesto savivaldybė priversta galvoti, ką daryti su Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla
„Mes jau nuo 2015-ųjų niekada neturėjome 60 mokinių. Paprastai būdavo apie 50, bet pernai ypač sumažėjo, nes nuolat „nuauga“ dešimtos klasės“, – paaiškino D. Kriščiūnienė.
Ji teigia kol kas nežinanti, kokia ateitis laukia mokyklos. Tik aišku, kad kitais mokslo metais kažkokie sprendimai turės būti priimti. Kitaip mokykla iš mokinio krepšelio neišsilaikys.
Pasak direktorės, nebe vienus metus apie įstaigos ateitį kalbamasi su miesto valdžia ir sulaukiama geranoriško požiūrio. Jos manymu, šią mokyklą siekiama išsaugoti.
„Miestui išlaikyti mūsų mokyklėlę būtų prabanga dėl mažo mokinių skaičiaus. Mes sutiksime su visais sprendimais, nes mokykla neturi kitos išeities. Jeigu ji gyvuos kitu pavadinimu ar kaip padalinys, tikrai neprieštarausime“, – tvirtina D. Kriščiūnienė.
Siūlosi tapti padaliniu
Vienas iš bene realiausių svarstomų variantų – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą paversti M. Karkos pagrindinės mokyklos padaliniu.
„Sujungimas su M. Karkos mokykla būtų neblogas variantas. Mūsų mokyklėlė netektų savo vardo, bet liktų bent kitos padaliniu“, – sako pati tokį siūlymą teikusi D. Kriščiūnienė.
Direktorės žiniomis, M. Karkos pagrindinėje mokykloje mokosi nemažai turinčiųjų klausos negalią.
O jos vadovaujamoje mokykloje gali mokytis tik didelius ir labai didelius specialius ugdymo poreikius turintys vaikai. Vaikai, turintys lengvą klausos negalią, čia nepriimami.
„Jei pasikeistų mokyklos statusas, pas mus galėtų mokytis ir tokie vaikai. Manau, kad tada klasės būtų užpildytos“, – svarsto D. Kriščiūnienė.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė teigia, kad pagal mokyklų tinklo pertvarkos planą iki 2024 metų sausio 1 dienos bus vykdoma Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos stebėsena. Vėliau Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tuo metu galiosiančius teisės aktus, priims sprendimą.
