Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengus piketą dėl diskriminavimo pagal amžių ir reikalaujant, kad valstybė jiems kompensuotų medicinos pagalbos priemonių įsigijimą, ministerija išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad nuolat rūpinasi teikti pagalbą diabetu sergantiems žmonėms.

J.Tomaševičius tikina, kad per mėnesį jo gydymui šeimai tenka išleisti mažiausiai 400 eurų. Vyras piktinasi, kad finansavimas skiriamas tik 24 metų.

„Mes siekiame atkreipti dėmesį į cukrinį diabetą. Technologijos vystosi, dabar telefonuose galime matyti savo kraujo tyrimus. Mano šeimos biudžetui tai kainuoja 200 eurų. Aš turiu nuo šių metų sausio mėnesio primokėti už insuliną, kurį vartoju ir jis man yra būtinas. Aš negaliu be jo gyventi. Tai man kainuoja 20 eurų. Tada dar visokios papildomos išlaidos. Mano šeimos biudžetui mano sveikata kainuoja apie 400 eurų. Ta suma dar gali augti į viršų. Kita vertus, aš kaip pirmo tipo diabetikas, esu remiamas valstybės.

Jurgis Tomaševičius

Mūsų visuomenei taip pat yra meluojama, kad neva ministerija gina vaikus, sako, kad kompensuoja pompas, o grupė virš 24 metų, net sunkiai sergantys, kuriems reikia pagalbos, ir medikai pripažįsta, kad jiems reikia tos pagalbos. Mus palaiko visi Lietuvos endokrinologai, diabeto asociacijos ir 6000 sergančių, bet ne, ministras išskiria grupę, 800 asmenų, ir jiems viską finansuoja 100 proc. ir sako, kad padeda vaikams. Bet ką man pasakyti savo dukrai, kuri gims balandžio mėnesį, ką jai pasakyti“, – kalbėjo vyras.

Laidoje taip pat dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tikino, kad pinigų visoms priemonėms kompensuoti tiesiog nėra.

„Insulino pompos buvo pradėtos kompensuoti vaikams praėjusiais metais. Iki tol pačios insulino pompos, kaip prietaisas, jos buvo neprieinamos, buvo galima tik jas patiems tėvams įsigyti, arba tam tikri labdaros fondai finansuodavo jas. (…) Visiems užtikrinti negalime.

Kristina Garuolienė

Ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės, priimdamos sprendimus dėl tokių kompensacijų, turi priimti patį teisingiausą ir aiškiausą sprendimą. Pasakyta, kad yra kompensuojama iki 24 metų visiems“, – kalbėjo moteris.

Anot jos, ateityje planuojama plėsti amžiaus grupę.

„Jeigu mes turėtume pakankamai finansinių galimybių, tai būtų kompensuojama visiems. Deja, negalime užtikrinti visiems. Mes galime kalbėti ne tik apie cukrinį diabetą, bet ir apie daugelį kitų ligų, kai neužtenka lėšų“, – sakė K.Garuolienė.

SAM pastangomis, esą kitų metų pradžioje numatyta išspręsti klausimus dėl insulino pompų ir keičiamųjų dalių kompensavimo vyresniems nei 24 metų amžiaus žmonėms, glikemijos kontrolei skirtų juostelių skaičiaus padidinimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, insulino adatų kompensavimo ir suaugusiesiems, insulino pompų skyrimo pacientams po inkstų transplantacijos.

„Aš gyvenu Europos Sąjungoje 15 metų, bet kompensavimo sistemoje man niekas nesikeitė. Man sakoma, kad galbūt kažkada bus kompensuojama, gal keisis, bet aš juk gyvenu dabar, šia diena, mano vaikas gims balandžio mėnesį. Atsirado lazeriai, kurie matuoja cukraus kiekį kraujyje, atsirado modernios priemonės, bet Lietuva stagnuoja su savo interesų grupėmis. Neateina lazeriai, tik kalbama apie tai.

Ligonių padėtis yra tragiška. Esu priėmęs sprendimą, kad Lietuvoje auginsiu vaiką pusę metų, o jeigu tai nesikeis, aš tiesiog priimsiu sprendimą, ieškosius šalies, kurioje tokie dalykai sprendžiami teisingiau, nes nesijaučiu čia, kad aš balsavau už ES, kad Lietuva yra visiems, kad aš nesu išskirtas, aš esu pamirštas. Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje DELFI diena sakė cukriniu diabetu sergantis vyras.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per šiuos ir praėjusius metus pavyko pasiekti, kad visų ligų atvejais vaistai būtų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 procentų, tarp jų – ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukrinis diabetas – klastinga liga, reikalaujanti ne tik didelių fizinių, dvasinių jėgų, bet ir finansinių išteklių.

Puikiai tai suprantame, tad per pastaruosius trejus metus mūsų visų bendromis pastangomis kasmet pradedama kompensuoti vis daugiau naujų inovatyvių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Vis labiau prieinamos ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuojama ne tik paprastų, bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Stebime tendencijas, kad insulino pompos nuoma domina vis daugiau žmonių. Vien galimybė išleisti vaiką į mokyklą, nesibaiminant, kad staiga dėl cukraus svyravimų įvyks katastrofa ir nebus laiku tinkamai sureaguota, ar pagaliau galimybė naktį ramiai išsimiegoti visai šeimai yra aukso vertės. Tik susidūrę su tuo žmonės supras insulino pompų nuomos naudą. Be to, šiuo metu speciali komisija svarsto klausimus dėl dar 6 naujų vaistų kompensavimo“, – sako ministras A. Veryga.

Aurelijus Veryga

Ministerija tvirtina, kad šiuo metu vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) kompensuojami maždaug tūkstančiui vaikų ir beveik 124,5 tūkst. suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Vien praėjusiais metais cukriniam diabetui gydyti skirtiems vaistams ir MPP kompensuoti esą buvo skirta apie 23,2 mln. eurų. Iš jų 12,5 mln. eurų – išlaidos insulinams, 6,6 mln. eurų – gliukozės kiekį kraujyje reguliuojantiems vaistams, 3,6 mln. eurų – diagnostinėms juostelėms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, pusė mln. eurų – insulino pompos keičiamųjų dalių komplektams. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Pasak ministerijos, 100 procentų kompensuojama ne tik paprastų (be glikemijos duomenų įvertinimo, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, funkcijos), bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis nuo 2018 metų liepos mėnesio jau pasinaudojo 448 pacientai, iš jų apie 214 žmonių gavo išmaniąsias insulino pompas.

Ministerija pripažįsta, kad ne visos priemonės, galinčios palengvinti cukrinio diabeto naštą, yra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, SAM, siekdama pagerinti cukrinio diabeto gydymo kontrolę, kreipėsi į gliukozės jutiklių, nepriklausančių nuo insulino pompos, gamintoją, prašydama tiekti Lietuvos rinkai šią prekę. Tačiau gamintojas informavo, kad šios priemonės gamyba Europoje yra ribota, todėl neįsipareigojo jos tiekti Lietuvai.