Su Alina Frolova susitinkame po jos paskaitos Lietuvos krašto apsaugos savanoriams. Ji yra Informacijos krizių valdymo centro steigėja, subūrusi didžiulę komandą kasdienei kovai prieš propagandinius „trolius“.

Tai A. Frolova ir jos kolegos paišo kovinių veiksmų grafikus, ieško įrodymų, paneigiančių absurdiškus kaltinimus, kad Slovjanske ukrainiečių kariai nukryžiavo mažametį vaiką, analizuoja interviu su separatistais, už kurių nugaros boluoja Ukrainoje „nesantys“ Rusijos kariai su kariniais vėliavos ženklais ant peties.

„Žinote, rusai patys mums padeda. Jie pridaro visokių nesąmonių, kurios vėl ir vėl padeda atkreipti Vakarų dėmesį. Pavyzdžiui, Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad nesilaikys Minsko paliaubų susitarimo. Visa informacinė erdvė, tiek pas mus, tiek Europoje, užversta jo pareiškimais. Juk dar prieš keletą dienų buvo kalbama apie progresą. O dabar tas idiotas šneka tokius dalykus. Jie daro labai daug klaidų, jie nėra idealūs, tiesiog reikia laiku pasinaudoti jų klaidomis“, - teigia A. Frolova, paklausta, kaip išlaikyti Vakarų dėmesį Ukrainai, kai vakariečių baimės akys krypsta į tarptautinį terorizmą ir ISIS.

Tarp didžiausių Rusijos klaidų A. Frolova mini Malaizijos keleivinio orlaivio numušimą, autobuso susprogdinimą Volnovachos regione, autobuso stotelės apšaudymą Donecke. Per šiuo išpuolius žuvo daug civilių žmonių ir nors Rusijos pusė bandė išgalvoti daugybę istorijų, pagrindžiančių, kad tai ukrainiečių karių nusikaltimai, jiems nepavyko.

„Galų gale jie naudoja net aktores, kurios duoda interviu Rusijos žiniasklaidai: tik vienu atveju tai kario motina, kitu – paprasta Odesos gyventoja, kuri skundžiasi, kaip ten žudomi žmonės, ir galiausiai pasakoja apie baisumus Slovjanske“, - teigia A. Frolova.

DELFI primena, kad praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo viena kvailiausių Rusijos propagandos kalvių klaidų: paaiškėjo, kad filmai apie baisybes Ukrainoje kuriami Rusijos teritorijoje. Pavyzdžiui, filme „Karas už laisvę“ mokytoja vaikams pasakoja apie neegzistuojančios Novorosijos didvyrius, bet mokytoją įkūnijusi moteris yra aktorė ir antroji fimo režisierė Kristina Selivanenko, kuri net neslepia prisidedanti prie melagingų filmų kūrimo.

Nepritaria rusiškų kanalų draudimui

Tačiau kovodama su Kremliaus propaganda A. Frolova sako vis tiek nepritarianti rusiškų televizijos kanalų draudimui, nors puikiai supranta, kad tai būdas daryti įtaką žmonių mąstymui.

„Viskas, ką draudi, tampa dar patraukliau. Tai žmogiška. Be to, neuždrausi jų 100 proc. Visuomet egzistuos palydovinės televizijos, vietinė žiniasklaida, kuri gali irgi būti prorusiška. Draudimais informacinės erdvės neišvalysi. Aišku, jeigu esama kanalų, kurie kursto neapykantą, ragina imtis agresyvių veiksmų, tada galbūt ir galima juos uždrausti, bet vėl: reikia atitinkamų įstatymų, mes Ukrainoje neturime tinkamų teisės aktų, atimti licenciją labai sunku“, - pasakojo Alina.

Pašnekovė pripažįsta, kad techniškai įmanoma uždrausti viską, bet tai jau būtų nedemokratinės valstybės bruožas.

„Pažiūrėkite, kas nutiko Rusijoje. Kokiu metu ji persijungė iš demokratijos į autoritarinę valstybę? Niekas tiksliai nežino. Kartais viskas prasideda nuo geros valios apsaugoti savo visuomenę nuo negatyvaus poveikio, bet, galiausiai, žengi po žingsį į nedemokratinę visuomenę“, - teigia A. Frolova.

Pašnekovė pasakoja, kad Ukrainoje buvo įsteigta Informacijos ministerija, tačiau visuomenė ir žurnalistai yra priešiška jos atžvilgiu. „Tai mus gąsdina, mes nenorime tokios ministerijos, nenorime, kad kas nors kontroliuotų informaciją. Dėl to buvo kilę didžiuliai protestai“, - sako Alina.

Vakariečiai tiki Rusijos propaganda

A. Frolova mano, kad geriausia imtis pilietinės visuomenės kovos prieš propagandą metodų, dirbti su vietos ir užsienio žiniasklaida, padėti susiorientuoti politikams, žurnalistams, suteikti reikiamus kontaktus. Būtent dėl šios priežasties ji įkūrė Informacijos krizių valdymo centrą, kurio darbuotojai ir savanoriai dirba, bandydami paneigti išgalvotas istorijas, išsklaidyti mitus, parodyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje.

Pašnekovė pasakoja, kad informacija, su kuria dirba savanoriai ir centro darbuotojai, skirstoma į dvi dalis: vienokių žinių reikia Ukrainos visuomenei, kitokių – Vakarams. Ukrainiečiams stengiamasi pateikti plikas žinias be pagražinimų ar panikos skleidimo, tačiau stengiamasi palaikyti patriotinį naratyvą.

Alina Frolova
„Stengiamės neskleisti panikos, norime palaikyti tikėjimą, kad situacija nėra labai prasta. Tačiau pagrindinė užduotis yra pateikti informaciją apie tai, kas vyksta, užtikriname ryšį tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų. Be kita ko, norime paskatinti žmones imtis veiksmų: stengiamės parodyti, kad net nedideli žingsniai gali būti vertingi: tarkime, prašome pasidalinti nuotraukomis, ateiti į pilietines akcijas“, - pasakojo Alina.

Užsienio rinkai pirmiausia stengiamasi aiškinti paprastus dalykus: kas ir kur yra Ukraina, kokia jos istorija, pasakojama, kad ukrainiečiai nėra rusai ir nebūtinai kalba rusiškai. Kaip pasakoja A. Frolova, vakariečiams tenka aiškinti, kad naujoji Ukrainos valdžia nėra nacionalistai ar naciai, kaip kad teigia rusiškoji propaganda.

„Mums dažnai tenka pagrįsti naujosios valdžios legitimumą, kadangi Rusija sako „nacionalistai atėjo į valdžią Ukrainoje“, „nacionalistai Ukrainoje labai stiprūs“. Žmonės iš Europos baiminasi nacionalizmo, jie nesupranta, kad tas žodis mums, pavyzdžiui, reiškia meilę savo šaliai“, - sakė Alina, pridurdama, kad daug vakariečių tiki, jog Petro Porošenka ir Arsenijus Jaceniukas yra tikrų tikriausiai nacionalistai.

Norėdamas paneigti nuomonę apie kraštutinių dešiniųjų nacionalistų tariamą populiarumą Ukrainoje, A. Frolovos įkurtas centras rengia statistinius duomenis, kiek balsų per rinkimus gavo Dmytro Jarošas ir jo Dešinysis sektorius. D. Jarošas per prezidento rinkimus surinko 0,7 proc. balsų. Olehas Tiahnybokas iš „Svobodos“ sulaukė 1,16 proc. palaikymo.

„Taip, mes mylime D. Jarošą, nes jie kovoja fronto linijose už valstybę, bet per rinkimus jie negauna realios paramos“, - teigia A. Frolova.

Informacijos krizių valdymo centras taip pat rengia informaciją apie Europoje įvykusius antisemitinius išpuolius, nes Rusija nuolat kaltina Ukrainą antisemitizmu. Iš jos pateiktos informacijos matyti, kad per tą patį laiko tarpą Ukrainoje įvyko 27 antisemitiniai išpuoliai, kai Vokietijoje – 1300. „Mes norime parodyti, kad nesame tokie, kaip apie mus teigia“, - sako Alina.

Pasak pašnekovės, kai tik Rusija įsiveržė į Ukrainą dauguma vakariečių net netikėjo, kad tai karas, ir juolab, kad tai karas su Rusija. „Reikėjo sugalvoti, kaip tai įrodyti“, - teigia A. Frolova.

Alina Frolova
Jos teigimu, labai didelę reikšmę turi NATO vadovų patvirtinimai, kad Ukrainoje esama Rusijos karių, nes žiniasklaida ir visuomenės linkusios pasitikėti Aljanso aukščiausių asmenų teiginiais.

„Jeigu NATO ką nors sako, jais tikrai labai tikima. Žurnalistai tikrai pasitiki NATO informacija. Taigi kai NATO pasako, kad Ukrainoje yra Rusijos karių, tai labai didelė paspirtis“, - pasakoja Alina.

Pašnekovės įkurtas centras teigia netgi galintis išskirti Europos valstybes, su kuriomis dirbti lengviau ir su kuriomis sunkiau. Alinos pasakojimu, Italijoje dirba daug ukrainiečių kilmės žmonių, kurie savo asmeniniais kanalais platina informaciją apie įvykius Ukrainoje, todėl Italijos visuomenė nėra prorusiška, nors valdžia kartais tokia atrodo.

Tuo tarpu Prancūzijos visuomenė, pasak Alinos, labai izoliuota ir koncentruojasi tik ties islamizmo ir terorizmo grėsmėmis.

Ukrauniečių požiūris: už terorizmo – Rusijos ausys?

„Kai tik Prancūzijoje nutiko nelaimė, atrodė tikrai akivaizdu, kad taip buvo padaryta specialiai“, - sako A. Frolova.

Klausiama, ar, jo nuomone, prie brolių Cherifo ir Saido Kouachi ir Amedy Coulibaly išpuolio Prancūzijoje, rankas prikišo Rusija, A. Frolova teigia, kad jai tai atrodo beveik akivaizdu.

„Aš esu beveik tuo tikra“, - sako pašnekovė.

„Jeigu girdėjote, buvo suimta keletas Rusijos piliečių. Pažiūrėkite, kaip viskas vyko: surengiamas teroristinis išpuolis, o praėjus kelioms dienoms Ukrainos fronto linijose prasideda aktyvūs veiksmai. Taigi visų dėmesys nukreipimas į kitą pasaulio tašką ir pradedami aktyvūs veiksmai Ukrainoje. Tai plačiai naudojamas metodas: nukreipi dėmesį kitur ir tuo naudojiesi“, - teigia A. Frolova.