STT teigia, kad buvo nustatyti atvejai, kai prekių, paslaugų ar darbų poreikis sukuriamas galimai dirbtinai, kad atlygį gautų „reikiami“ subjektai. Pavyzdžiui, pirktos švietimo konsultacinės paslaugos iš įmonės, kuri vykdo veiklą statybų sektoriuje, tokį pasirinkimą motyvuojant tuo, kad tokias paslaugas, pasitelkiant rangovus, gali teikti bet koks subjektas. Taip pat nustatyti atvejai, kai taikomas nepagrįstai trumpas viešojo pirkimo dokumentų pateikimo terminas, taip galimai sudarant sąlygas konkrečiam tiekėjui.
STT pažymėjo, kad dominuoja neskelbiami pirkimai.
„Nustatyta, kad 92 proc. visų audito metu vertintų pirkimų buvo neskelbiami. Nustatyti atvejai, kai vykdant pirkimus neskelbiamos apklausos būdu, buvo pasirenkamas tiekėjas, kuris įsteigtas prieš pat viešojo pirkimo laimėjimą“, – teigiama pranešime spaudai.
Tarnyba taip pat pažymėjo, kad nustatyti atvejai, kai viešuosius pirkimus laimėjo su įstaiga susiję asmenys, esami ar buvę įstaigos darbuotojai, o pačiuose pirkimuose dažnai dalyvauja tik vienas tiekėjas.
STT įvertinus galimai kylančią mokestinę riziką, korupcijos rizikos veiksnius viešųjų pirkimų ir konkurencijos srityse, dėl kai kurių subjektų informacija pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Konkurencijos tarybai.
Atsižvelgiant į nustatytas rizikas, STT siūlo ŠMSM aktyviau puoselėti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą: įvertinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, paskirti už korupcijos prevenciją ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atsakingą asmenį, parengti ŠMSM korupcijos prevencijos programą.
„ŠMSM turėtų informuoti STT, kokių veiksmų ėmėsi ar imsis dėl nustatytų korupcijos rizikų pašalinimo“, – skelbia STT.