Apie tai onkoimunologas antradienį kalbėjo laidoje „Delfi rytas“. Kalbėdamas apie „AstraZeneca“ vakcinos terminą tarp pirmosios ir antrosios dozės, M. Strioga pažymėjo, kad jį trumpinti galima esant svarioms priežastims.
„Jeigu tam yra svarių priežasčių, tada taip, tą tarpą sutrumpinti galima – tarkime, antroji dozė sutampa abiturientams su egzaminų sesija arba reikalingas išvykimas ir reikia anksčiau pasiskiepyti pilną skiepijimo planą“, – sakė medikas.
Jis paaiškino, kodėl buvo nuspręsta antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze skiepyti tik po 12 savaičių. Tokį termino efektyvumą pagrindžia, pasak M. Striogos, atlikti mokslininkų tyrimai.
„Rezultatai rodo, kad po pirmosios vakcinos dozės praėjus 3-4 savaitėms apsauga yra 76 proc. Jei antrą vakcinos dozę įskiepijimo po 12 savaičių, tas efektyvumas padidėja iki 82 proc. Tačiau kas buvo keista ir sunkiau imunologiškai paaiškinama, kad jei antrą dozę įskiepiji anksčiau nei po 6 savaičių, efektyvumas krenta nuo 76 iki 54 proc. Tuo remiantis buvo pagrįsta, kad geriau, jog tarpas tarp dozių būtų didesnis“, – paaiškino onkoimunologas.
Todėl, pažymėjo M. Strioga, reikėtų ir toliau laikytis nustatyto 12 savaičių termino.
„Tas, kad atidedant antros dozės suleidimą 12 savaičių yra pagrįsta ir kad efektyvumas per tą laikotarpį neprarandamas, o po antros dozės jis dar padidėja, yra racionalu. Manau, kad šito reikėtų laikytis“, – teigė medikas.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pirmadienį laidoje „Delfi rytas“ siūlė kol kas atsisakyti skiepijimo antra doze tam, kad bent viena vakcinos doze būtų galima paskiepyti kuo didesnį skaičių žmonių. Tokiai idėjai M. Strioga pritarė.
„Jei mes skirtume vieną dozę ir antrosios dozės taikymą atidėtume, tai iki liepos 1 dienos, kai jau tikimasi gauti labai daug vakcinų dozių ir prasidės masinė vakcinacija, būtų galima 300-500 tūkst. daugiau žmonių paskiepyti ir jau turėti paskiepytą bent 50 proc. visos populiacijos.
Tas pagrįstumas iš tiesų yra, juolab, kad iš imunologinės pusės nėra parodymų prieš tam. (…) Aš taip pat tai nuomonei pritariu. Kad ir šiek tiek menkesnė, bet dalinė apsauga po pirmosios dozės turėtų užtikrinti geresnę viruso plitimo visuomenėje kontrolę“, – pažymėjo medikas.
Kalbėdamas apie planuojama šalyje įgyvendinti galimybių pasą, M. Strioga teigė, kad neigiamas koronaviruso tyrimo rezultatas galėtų būti sudedamoji minėto dokumento dalis, tačiau kol kas toks atsakymas turėtų galioti neilgai.
„Testo darymas turėtų būti pakankamai dažnas, ypač esant dabartinei epidemiologinei situacijai. Mano galva, testas galėtų galioti 24, 36 valandas. Vėliau, jau epidemiologinei situacijai gerėjant, galima galvoti, kad tas testas galėtų tą pasą validuoti 48 ar net 72 valandoms. (...)Šiai dienai turėtų būti 24, 36 valandos nuo testo paėmimo. Ne nuo rezultato, o nuo testo paėmimo“, – pridūrė onkoimunologas.