aA
Bandymas reikalauti geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų streikuojant – ne naujiena. Tačiau Lietuvos istorijos puslapiai rodo, kad šia konstitucine teise pasinaudoti pavyko ne visiems su darbdaviu susitarimo nerandantiems darbuotojams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jau kone mėnesį šalyje streikuojant daliai Lietuvos mokytojų DELFI kviečia prisiminti, kokių sričių specialistai anksčiau tokiu būdu kovojo gindami savo socialinius ir ekonominius interesus.

Dviejų valandų streiką skelbė dėl mažų algų

2007 m. vasarį dėl mažų – vos 600–800 litų (174–232 eurų) siekiančių – atlyginimų paskelbė streikuosiantys Vilniaus migracijos padalinių darbuotojai. Tiesa, streikas turėjo būti įspėjamasis ir trukti tik dvi valandas.

Skelbiamo streiko priežastimi tapo ne tik atlyginimų dydis, bet ir didelės už tą patį darbą mokamo užmokesčio žirklės, kuo šiuo metu piktinasi ir streikuojantys mokytojai. Vilniaus migracijos darbuotojai tąkart kreipėsi į profesinę sąjungą skųsdamiesi, kad jie gauna gerokai mažesnius atlyginimus, nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose mokama tą patį darbą atliekantiems jų kolegoms.

Kaip tuo metu DELFI sakė nepatenkintiems darbuotojams atstovavusios Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, atlyginimų skirtumus patvirtino ir jų atliktas tyrimas.

Streikuoti uždraudė, darbuotojus atleido, protestuotojus tramdė ašarinėmis dujomis: kuri istorija gali pasikartoti
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Konstatavome, kad aukščiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų atlyginimas Vilniuje 10–15 proc. mažesnis už žemiausią atlyginimą gaunančių kituose didžiuosiuose šalies miestuose analogišką darbą dirbančių darbuotojų“, – sakė V. Lamauskas.

Vilniuje pareigas einantys pasų poskyrio darbuotojai tikino, kad už tokią pinigų sumą jie negali išgyventi ir reikalavo padidinti darbo užmokestį iki vidutinio analogiškas funkcijas atliekančių darbuotojų darbo užmokesčio.

Tuometis Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovas Sigitas Mecelica pasipiktinusiems darbuotojams aiškino, kad „lėšos darbo užmokesčio didinimui išnaudotos ir šiuo metu papildomų nėra“.

Sigitas Mecelica
Sigitas Mecelica
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Kadangi darbuotojai su vadovybe dėl darbo sąlygų derėjosi jau nuo 2007 m. sausio ir sutarta nebuvo, nuspręsta skelbti įspėjamąjį streiką. Jis turėjo įvykti tų pačių metų vasario 21 dieną.

Streikuoti uždraudė, prasidėjo darbuotojų atleidimai

Tačiau planuotas streikas taip ir neįvyko. Likus dienai iki streiko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkino Vilniaus miesto VPK prašymą ir streiką uždraudė, įpareigodamas jį atidėti mėnesiui.

Teismo nutartyje nurodoma, kad pasų poskyrio darbuotojų atliekamos pareigos turi įtakos asmenų teisių bei laisvių įgyvendinimui, „todėl streikas tiesiogiai paveiktų visuomenės interesus, pažeistų žmonių teises“.

Darbo kodekse iš tiesų buvo nurodyta, kad tam tikras pareigas einantys darbuotojai net streiko metu turi užtikrinti minimalias veikimo funkcijas, kurios būtinos, kad gyvybiškai svarbūs visuomenės poreikiai būtų užtikrinti. Vis dėlto teisės aktuose įtvirtinta nuostata turėjo būti taikoma geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai.

Eilė Migracijos valdyboje
Eilė Migracijos valdyboje
© Policijos departamento nuotr.

Profsąjungos vadovas tąkart stebėjosi, kad Vilniaus savivaldybės administracija pasų poskyrio darbuotojų funkcijas priskyrė prie „gyvybiškai svarbių“.

„Blogiausia tai, kad Vilniaus m. vadovas užuot pagaliau pradėjęs ieškoti esminių sprendimų desperatiškai blaškosi tarp policinių-administracinių priemonių. Pasų poskyrių darbuotojai, kurių darbą Vilniaus m. VPK vadovai laikė nereikšmingu, staiga tampa vienu reikšmingiausių darbų, dėl kurių užtikrinimo net įveliama Vilniaus m. savivaldybė“, – piktinosi profsąjungos pirmininkas V. Lamauskas.

Po tokio teismo sprendimo streikuoti susiruošusiems darbuotojams beliko jungtis į „japonišką streiką“, kai darbo metu dvi valandas migracijos tarnybos darbuotojai vilkėjo marškinėlius, bylojančius apie streiką.

Galiausiai streikas ne tik neįvyko, bet ir teismo buvo pripažintas neteisėtu dėl nustatytų Darbo kodekso pažeidimų. Praėjus maždaug mėnesiui nuo turėjusio įvykti streiko dalis Migracijos skyriaus ir Pasų poskyrio darbuotojų gavo įspėjimo lapelius, nes Lietuvos generalinis policijos komisariatas pradėjo vykdyti struktūrinius pertvarkymus. Buvo nuspręsta panaikinti 23 Vilniaus miesto VPK Migracijos skyriaus pareigybes.

Dužo Seimo langai, į sienas skriejo buteliai ir kiaušiniai

Bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjęs yra 2009 m. sausio 16 d. profsąjungų surengtas mitingas, kuris galiausiai peraugo į riaušes.

Prie Vyriausybės ir Seimo žmonės rinkosi dėl to, kad 2008 m. prieš pat Kalėdas buvo priimta daugiau kaip 60 įstatymų pataisų ir daugiau kaip 100 mokestinių pakeitimų, mažinančių pensijas, socialines garantijas, atlyginimus ir išmokas. Taip pat buvo pakelti ir mokesčiai. Tuo metu dirbo kriziniu laikotarpiu į valdžią atėjusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.

Sausio 16-ąją Seimo prieigas užplūdo tūkstančiai Lietuvos piliečių, reikalavusių neskurdinti žmonių. Į mitingą susirinko ne tik vilniečiai – protestuotojai suvažiavo iš Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Ukmergės bei kitų miestų.

Mitinge dalyvavo apie 7 tūkst. žmonių. Viešąją tvarką palaikė sustiprintos policijos pajėgos – apie 400 pareigūnų. Dar apie 150 jų laukė rezerve, o vėliau buvo pasitelktos ne tik Vilniaus, bet ir Kauno pajėgos.

Didžioji protestuotojų minios dalis tą dieną patraukė prie Vyriausybės, kur valdžiai ketinto įteikti peticiją su reikalavimais. Susirinkusieji parengtą dokumentą norėjo perduoti tiesiai premjerui A. Kubiliui, tačiau jis mitinguotojams nepasirodė. Vykstant akcijai iš Vyriausybės apskritai neišėjo nė vienas pareigūnas.

Mitingas prie Vyriausybės pasibaigė taikiai, tačiau prie Seimo įvykiai pasisuko kitaip. Pirmiausia žibalo į ugnį įpylė iš parlamento pas protestuojančius išėjęs valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Minia jį pasitiko skandavimu „vagys“, netrukus politikui į galvą buvo paleistas kiaušinis.

Susirinkusieji reikalavo, kad pasikalbėti su jais ateitų tuometinis Seimo vadovas A. Valinskas. Šis to daryti neketino – įsisiūbuojant akcijai jis „Stiklių“ restorane pietavo su Norvegijos ministru pirmininku Thorbjornu Jaglandu.

Vis labiau įsiaudrinanti minia į Seimo pastatą pradėjo svaidyti sniego gniūžtes, kiaušinius, tada – akmenis ir butelius. Seimo langai dužo vienas po kito. Po kiekvieno stipresnio smūgio pasigirsdavo minios ovacijos. Netrukus žmonės pabandė veržtis į parlamentą – jie žadėjo „ieškoti A. Valinsko“.

Policininkai žmones tramdė ašarinėmis dujomis, sprogstamaisiais dūmų užtaisais, girdėjosi sprogimų garsai – taip genama minia traukėsi tolyn, siaubdama viską, kas pasipainiojo pakeliui. Tik vėliau paaiškėjo, kad Viešo saugumo pajėgos prieš riaušininkus tą dieną panaudojo ir gumines kulkas.

Per neramumus, kurie vėliau vadinti provokacija, buvo sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai, skaičiuota maždaug trečdalio milijono litų (apie 82 tūkst. eurų) žala.

Alaus gamyba buvo svarbesnė nei darbuotojų streikas

Vietoj streiko į ilgus teisminius ginčus 2011 m. įsivėlė ir maistininkų profesinė sąjunga, kuri organizavo streiką įmonėje „Švyturys-Utenos alus“.

Profsąjungos streiku grasinti pradėjo po to, kai įmonės vadovybė nesutiko 11,4 proc. didinti atlyginimų. Tokio algų kėlimo darbuotojai reikalavo, kadangi būtent tiek per porą metų augo infliacija.

Darbuotojai skundėsi, kad jų atlyginimai nekilo dvejus metus, nors, kaip jie teigė, kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta, kad darbo užmokesčio augimas numatytas atsižvelgiant į infliaciją. Tuo tarpu įmonės vadovai aiškino, kad kolektyvinė sutartis vykdoma.

„Galiojančios kolektyvinės sutarties nuostata dėl atlyginimo peržiūrėjimo apima keletą kriterijų – išorinį atlyginimų konkurencingumą, bendrovės rezultatus, makroekonominę situaciją, vidutinį darbo užmokestį šalyje, bet ne vien infliacijos lygį, kuriuo vadovaujasi profsąjungos“, – DELFI sakė tuometis „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Piketas prie Švyturio alaus daryklos
Piketas prie Švyturio alaus daryklos
© "Klaipėda"

Profsąjungos atlyginimų didinimo pradėjo reikalauti po to, kai sužinojo, kad už 2010 m. akcininkai ketina išsimokėti 100 mln. Lt (apie 29 mln. eurų) dividendų.

2011 m. birželio 24 d. turėjusiame įvykti streike planavo dalyvauti apie 150 gamybos darbuotojų. To paties mėnesio pradžioje bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama imtis laikinųjų priemonių – uždrausti skelbti, organizuoti ir vykdyti streiką, kol bus nagrinėjamas bendrovės ieškinys siekiant pripažinti streiką neteisėtu.

Galiausiai, rugpjūtį streikas buvo pripažintas neteisėtu ir savo atlyginimais nepatenkinti darbuotojai liko nieko nepešę.

Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, kad kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbuotojų ir įmonės, yra galiojanti ir vykdoma.

„Tarp šalių derybų keliu nepasiektas bendras susitarimas dėl atlyginimų nedaro kolektyvinės sutarties negaliojančia ir nereiškia jos pažeidimo ar nesilaikymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Darbo kodekso nuostatomis, kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi“, – pranešė Klaipėdos apygardos teismas. Darbuotojai ketino streikuoti neterminuotą laiką.

Streikų istorija
Streikų istorija
© DELFI montažas

Vidutinis 1-7 lygio darbininko atlyginimas prieš mokesčius bendrovėje tuo metu buvo 3298 Lt (955 eurai) ir 55 proc. viršijo Lietuvos vidurkį.

Bendrovė prašydama uždrausti streiką argumentavo tuo, kad „streikas paveiktų net tik įmonės veiklą, bet ir darbuotojų gerovę.

„Paskelbę streiką profsąjungų atstovai nepateikė jokio plano, kaip užtikrins nepertraukiamą gamybą. Palikus fermentavimo įrenginius be priežiūros, dėl juose susidarančio slėgio gali įvykti sprogimas“, – tuo metu tvirtino R. Viršilas.

Mokytojai streikuoja beveik mėnesį, sekmadienį kils į mitingą

DELFI primena, kad neterminuotas mokytojų streikas Lietuvoje prasidėjo lapkričio 12 dieną. Mokytojai piktinasi socialiai neteisinga etatinio apmokėjimo tvarka, esą už tą patį darbą skirtingose mokyklose mokami skirtingi atlygiai. Be to, pasak mokytojų, apmokėjimo tvarka manipuliuoja mokyklų vadovai. Streikuojantys pedagogai taip pat reikalauja pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Be to, apie dvidešimt mokytojų jau ilgiau nei devynias dienas „gyvena“ Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). Vieną iš salių užėmę mokytojai teigia to nei planavę, nei tikėjęsi.

Viskas prasidėjo lapkričio 28-osios rytą, kai streikuojantys mokytojai susirinko į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kuriame pasirodė ir ministrė Jurgita Petrauskienė. Mokytojai tikėjosi, kad bus išgirsti jų klausimai bei pateikti atsakymai, tačiau posėdis virto chaosu, kai ministrė pareiškė, kad turi palikti posėdžiaujantį komitetą ir skubėti į kitą susirinkimą.

Po Seime vykusio posėdžio į ministeriją atvyko apie pusšimtis mokytojų. Jie teigė, kad laukia derybų.

Lapkričio 28-osios vakarą mokytojai pareiškė, kad ministerijos nepaliks, o paskambinę artimiesiems prašė atvežti maisto ir miegmaišių. Jų prašymai netrukus buvo išpildyti. Taip ministerijoje mokytojai laukia iki šiol.

Praėjus lygiai savaitei po ministerijos apgultimi pasibaigusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio Andrius Tapinas sukvietė įvairių profesinių sąjungų atstovų susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta burti visuomenę į masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

Streikuoti uždraudė, darbuotojus atleido, protestuotojus tramdė ašarinėmis dujomis: kuri istorija gali pasikartoti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sekmadienį, 14 valandą, numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. „14 valandą gyva žmonių grandine susikabinsime rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų, o po to patrauksime prie Vyriausybės, kur bus išdėstyti trys esminiai, su profesinėmis sąjungomis suderinti, reikalavimai“, – teigiama renginio aprašyme feisbuke. Renginiu mažiau nei per parą susidomėjo beveik 15 tūkstančių žmonių.

Protesto akcijos organizatorių reikalavimai:

Stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti;

Sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis;

Stabdyti buldozeriu priimtą mokesčių „reformą“, kuri profesinių sąjungų nuomone yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui.

„Sekmadienis yra ta diena, kai šalia mokytojo ir už mokytoją stos ugniagesys, medikas, policininkas, kultūros darbuotojas, mokslininkas ir kiekvienas iš mūsų“, – teigia organizatoriai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (155)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (22)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (16)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (56)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2065)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (19)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (2)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...

Štai kas sužlugdo santykius per atstumą (9)

Net trejus metus bendravome būdami toli vienas nuo kito. Dabar tie santykiai per atstumą jau...

Esate žema ir putlių formų? Pravers šie laiko patikrinti stiliaus patarimai (23)

Jeigu esate apvalaus kūno sudėjimo ir vos 163 centimetrų ūgio ar dar mažesnė, tuomet jums...

Kai skyrybos neduoda ramybės: kaip pamiršti buvusį mylimąjį? (11)

Santykių pabaiga niekuomet nėra lengva – ir tuomet, kai antra pusė nusprendžia išsiskirti su...