Pašnekovė džiaugėsi, jog įsitraukimas į įspėjamąjį streiką buvo nemažas.

„Labai džiaugiuosi dėl to, kad mokytojai suprato, jog nesiseka mums bendrauti su politikais ir ministerija. Kad reikia imtis kažkokių ryškesnių ir ryžtingesnių veiksmų. <...> Gimnazijoje, kurioje aš dirbu, penktadienį streikavo 53 mokytojai, tai yra didžioji dauguma. Liko tik pavieniai nestreikuojantys mokytojai.

Tai rodo, kad situacija yra pakankamai sudėtinga, kad mokytojai nepatenkinti esamomis darbo sąlygomis ir mano, kad su jais yra bendraujama netinkamai“, – kalbėjo mokytoja L. Bručkienė.

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė L. Bručkienė tvirtino, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastangos mokytojų darbo kokybės negerina.

„Matote, problemų turbūt yra susikaupę gerokai daugiau. Ir kai yra atnaujintos programos, įtraukusis ugdymas, planuojami tarpiniai atsiskaitymai. Ir kai ministerija džiaugiasi, kiek ji milijonų, o gal net ir milijardų yra investuojama į švietimą, vadinasi, jog prioritetai yra sudedami ne taip.

Jeigu mokytojai jaučiasi įskaudinti, nesuprasti ir pavargę, o ministerija sako, bet mes investavome tiek milijonų. Tai vadinasi buvo investuota ne ten, kur reikia“, – kalbėjo streikavusi mokytoja.

Ji taip pat pabrėžė, jog ne visi streikuoti norėję pedagogai galėjo tai padaryti.

„Lietuvos įstatymuose teigiama, kad streikuoti gali tik tos ugdymo įstaigos, kuriose yra streiką paskelbusios profsąjungos narių. Kiti mokytojai, kurie, pavyzdžiui, tikrai norėtų streikuoti ir prisijungti, jie negali, nes jų mokykloje veikia kitos profesinės organizacijos, arba nepriklauso toms profesinėms organizacijoms.

Bet tai nereiškia, kad jie yra patenkinti, laimingi, viskas jiems yra gerai. Tiesiog teisiškai jie negali prisijungti prie streiko“, – aiškino Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Bručkienė.

Žinių radijo pašnekovė L. Bručkienė dar pridūrė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija „labiau spaudos pranešimais atsimušinėja, nei sprendžia realias problemas“.

„Kiekvieną kartą mokytojams protestuojant, jie kaltinami kažkokiu rinkimų kvapu. 2017 metais kai protestavome, tai kuo tik mūsų nevadino – teroristais, žaliaisiais žmogeliukais, konservatorių įrankiu ir taip toliau. Jau dabar mes kitų įrankiu esame. Ir politikai kaltina profsąjunga, kurios lyderiai nepriklauso jokiai politinei organizacijai, juos kaltina politikavimu“, – poziciją Žinių radijo eteryje dėstė mokytoja L. Bručkienė.

Ji dar teigė, jog iš politikų mokytojai reikalauja to, ką jie buvo paminėję savo rinkiminėse programose.

„Mes reikalaujame atsakomybės. Žinoma, jeigu ta atsakomybė buvo vilkinama ir nevykdoma trejus metus, dabar labai sudėtinga per metus visa tai padaryti, tai visiškai aišku“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė mokytoja.

Ar kažkas bus pasiekta?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas Žinių radijo eteryje prognozavo, kad mokytojai kažką pasieks.

„Bent jau turėsime daugiau aiškumo dėl mokytojų atlyginimo augimo, kada ir kiek augs. Manau, kad tam tikro aiškumo toje diskusijoje bus. Galbūt dar koks vienas kitas momentas taip pat bus aiškesnis. Bet yra dalykų, kurie lengvai tikrai neišsisprendžia.

Pavyzdžiui, mažesnės klasės. Tai yra struktūrinė problema, susijusi su mokytojų kiekiu“, – laidoje tikino KTU politologas A. Lašas.

Delfi primena, kad po penktadienį įvykusio Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) įspėjamojo streiko, tikrąjį streiką numatoma surengti rugsėjo 29 dieną.

LŠDPS pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.