Vilniuje gyvenanti S. Dvilevičiūtė yra giluminio cirkuliacinio kvėpavimo instruktorė. Penktus metus ji veda sąmoningo kvėpavimo grupinius ir asmeninius užsiėmimus. Ji taip pat veda ekstatinio šokio vakarus, moterų ratus, seminarus moteriškumo ir kvėpavimo temomis. Dviejų vaikų mama taip pat dirba mokykloje su įvairiais projektais, administracinėmis užduotimis, mainų programomis ir renginių organizavimu.
Samanta vykdo išties daugybę veiklų, kurių neretas iki šiol gali būti negirdėjęs. O prieš penkerius metus moteris pragyvenimui užsidirbo kardinaliai kitokioje veikloje – dirbo banke, administracijos departamente.
„Ši veikla buvo visai kitokio pobūdžio nei mano veiklos dabar“, – šypteli Samanta ir padrąsina kitus nebijoti keisti savo gyvenimo būdo ir pragyvenimo šaltinio, jei šis nedžiugina.
„Su žmonėmis dalinuosi kvėpavimo žiniomis, nes pati tuo gyvenu. Mėgstu dalintis ne tik tuo, ką sužinojau iš mokymų, seminarų ar kursų, bet ką pati esu išgyvenusi, patyrusi ir žinau, kad tai veiksminga“, – pasakoja S. Dvilevičiūtė.
Daugiau apie šią spalvingą ir dvasingą moterį – susimąstyti apie save ir kitus priverčiančiame pokalbyje.
Kaip gyvenote iki šių veiklų? Kokia buvo jūsų fizinė ir psichinė sveikata?
Visada buvau veikli, jau nuo šešerių metų šokau įvairaus stiliaus šokius, vedžiau šokių pamokas. Mano fizinė ir psichinė sveikata buvo gera, tačiau reguliariai patirdavau migreninius galvos skausmus, kurie dingo atradus kvėpavimą. Ši technika padėjo paleisti įvairias emocijas, kurios lemdavo galvos skausmus. Nes tai, ką patiriame per dieną, ar tai būtų laimės akimirkos, ar sunkūs momentai, šios emocijos nusėda į mūsų kūną. Jei žmogus nieko nedaro su emocijų paleidimu, tai gali pasireikšti fiziniame lygmenyje: skausmais, traumomis ir pan.
Kas paskatino Jus imtis šių veiklų?
Apie kvėpavimo technikas, meditacijas šiek tiek žinojau gerokai anksčiau, tačiau tuo giliau pradėjau domėtis prieš penkerius metus, kai patyriau skausmingas skyrybas. Ieškojau būdų, kaip padėti sau emociškai, iš naujo vėl atrasti vidinį balansą.
Šis gyvenimo etapas mane nuvedė į žymiai gilesnį kvėpavimo tyrinėjimą. Sunkiausia buvo priimti tai, kad likau viena su neseniai gimusiu kūdikiu ir pirmoke dukra. Dar buvau ne iki galo atsigavusi ir po gimdymo, ir patyriau emocinį smūgį. Pirmiausia turėjau susivokti, kaip judėti toliau, nes gyvenimas pasikeitė kardinaliai.
Motyvacijos kurti naujus dalykus nebuvo, pradėjo kristi svoris, slinkti plaukai, bet tuo pačiu turėjau surasti jėgų rūpintis vaikais. Ir galiausiai, kai atrodė, kad neberandu išėjimo iš šio kelio, sau tvirtai pasakiau, kad turiu kažką stipriai pakeisti, nes taip tęstis nebegali. Tad pradėjau ieškoti būdų sau padėti. Išbandžiau įvairiausių praktikų, bet kvėpavimas mane paveikė stipriausiai. Taip ir nesustojau tyrinėti, kaip jis veikia fiziškai ir emociškai. Visos šios, kad ir sunkios, patirtys bei atradimai mane atvedė į šį kelią, kuriame dabar esu. Per meilę kitiems ir dalijimąsi žiniomis vis labiau pažįstu meilę ir save.
Kai mokiausi šios kvėpavimo technikos, ėjau pas įvairius kvėpavimo instruktorius, kad pajausčiau, kaip veikia sąmoningas kvėpavimas. Tiek sąmoningas kvėpavimas, tiek ekstatiniai šokiai dabar yra labiau žinomi nei prieš 5 metus, kai pradėjau giliau tuo domėtis. Lietuvoje nemažai yra atsiradę kvėpavimo instruktorių. Savo klientams neretai akcentuoju, kad žmogus turi atsirinkti, pas ką lankyti šias praktikas, nes jis turi jaustis saugiai, pasitikėti tuo žmogumi. Kiekvienas vedlys techniką pateikia per savo energiją, todėl visada verta išbandyti keletą vedlių ar instruktorių.
Kas yra ekstatinis šokis? Kaip jis šokamas?
Ekstatinis šokis išties turi gilią prasmę. Pirmiausia jausmiškai, nes visiškai leidžiame įsiklausyti į savo kūno impulsus ir judėti arba nejudėti taip, kaip norisi patirti kiekvieną muziką. Tai intuityvus šokis, kurį galite šokti atsimerkę ar užsimerkę. Tai kiekvieno asmeninis muzikos, šokio ir judesio patyrimas, kai leidžiame atsitikti muzikos ir Jūsų kūno judėjimo sinergijai. Šokdami galite patirti įvairiausius jausmus. Galite jausti, paleisti, priimti, dėkoti, džiaugtis ar liūdėti. Tai kelionė, kuri nuveda į nuostabų atsipalaidavimą. Esu pravedusi jau nemažai ekstatinio šokio vakarų ir po jų pasidalijimai būna be galo gražūs ir lengvi, nebūtinai visada apie džiaugsmą, bet apie tikrumą, kuris nuveda į fizinio ir emocinio kūnų atsipalaidavimą.
Su kokiomis problemomis žmonės į Jus kreipiasi?
Problemų, kurios kamuoja į mane besikreipiančius žmones, spektras gana platus: įvairios baimės, netekties išgyvenimas, skyrybos, panikos atakos, patiriama įtampa ir stresas gyvenime, nerimas, priklausomybės. Jei žmogus kreipiasi dėl asmeninės konsultacijos, tai mes nagrinėjame problemą iš esmės, kur yra, pavyzdžiui, baimės šaltinis, ir per pokalbius, koučingo metodus ieškome priežasties, tada pereiname prie kvėpavimo praktikos, kuri padeda tiek emociškai, tiek fiziškai. Sąmoningo kvėpavimo technika padeda pašalinti fizinius ir emocinius blokus ląsteliniu lygmeniu visame kūne. Visas šias problemas žmonės gali išspręsti ir grupinėse sesijose, nes ne visi mėgsta atsiverti, tik galbūt procesas gali būti ilgesnis.
Padėdama žmonėms Jūs neretai siekiate jiems parodyti, kas yra meilė sau ir kodėl į ją reikėtų atsigręžti kiekvienam. Jūsų puslapyje parašyta rašytojos citata: „Yra tik vienas būdas išspręsti bet kurią problemą – meilė sau“, Louise Hay. Kuo svarbi meilė sau?
Labai dažnai žmonės ypač rūpinasi kitais ir pamiršta save. Ištinka pervargimas, miego trūkumas, emocinis išsekimas. Kad kokybiškai galėtume dalintis meile su kitais, turime pirmiausia pasirūpinti savimi ir savo emocine bei fizine sveikata. Kai pamiršdami save einame ir padedame kitiems, tai labiau ego patenkinimas. Arba tai pagalba iš savo resursų, kurių galbūt jau yra labai mažai. Kai pačių emocijos subalansuotos, esame geros fizinės sveikatos, galime dalintis pagalba, meile su kitais. Tai ne apie savanaudiškumą, kad tik sau padėtume, ta pagalba kitam lai būna iš širdies, nesitikint atlygio.
Meilė sau – neretai žmonėms šis žodžių junginys gali būti sunkiai suprantamas. Juk pirma turi pasirūpinti vaikais, vyru ar žmona, tėvais, draugais ir t. t. Kada dar rasti laiko sau?
Rūpinimasis savimi išties yra įpročio reikalas. Rekomenduoju susidėlioti savo dienos ritmą, kada skiriate laiko sau, kada vaikams, vyrui ar žmonai bei kitiems artimiesiems. Mano patirtimi, man nuostabus laikas sau yra ryte, kai dar visi miega: mėgstu anksti keltis, rytą pradėti judėjimu. Kad taptų įpročiu, turime tai kartoti apie 30–40 dienų. Taip pat labai svarbus yra miegas, tad ilsėtis galite eiti tuo pačiu metu, kaip ir visa šeima.
Nereikia laukti stiprių kūno ženklų, kad jau reikia sustoti ir pailsėti. Klausykitės kūno, jis visada siunčia Jums impulsus, ir energingi bei sveiki jausitės visada.
Kaip žmonės praranda meilę sau? Kodėl žmonės pradeda savęs nemylėti?
Dažniausiai tai nutinka, kai žmonės praranda balansą gyvenime, patiria didelį stresą ar gyvenimo pokyčius. Kad taip nenutiktų, padeda sąmoningumas kiekvieną dieną. Sąmoningumą ugdyti man labai padėjo įvairios kvėpavimo technikos ir pratimai. Sąmoningai stebėkite, kodėl taip nutinka gyvenime, kodėl pritraukiate tokias situacijas ar žmones. Jei tai Jums nepatinka, atsigręžkite į savo vidinį pasaulį, sąmoningai rinkitės mintis, keiskite emocijas. Mūsų vidinis pasaulis labai atsispindi išoriniame pasaulyje. Galite net pastebėti, kai jaučiatės emociškai sunkiai, atrodo, vis atsiranda dar daugiau sunkumų. Ir štai Jums posakis – „problemos po vieną nevaikšto“. Po vieną nevaikšto, nes savo mintimis ir sunkiomis emocijomis vis pritraukiate tokias situacijas. Todėl labai svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine higiena.
Kaip pradėti save mylėti? Kodėl verta tai daryti, kaip pasikeičia gyvenimas?
Prieš ką nors darant, vis savęs paklauskite: jei mylėčiau save, ar dirbčiau šį darbą? Jei mylėčiau save, ar valgyčiau šį maistą? Jei mylėčiau save, ar susitikčiau su šiais žmonėmis? Tai išties padeda. Eksperimentuokite, atraskite sau tinkamus būdus. Tokie seni įsitikinimai, kad nors ir jaučiuosi blogai, turiu padėti, jūsų gyvenimui gali daryti stiprią neigiamą įtaką. Pakeitę savo ribojančius įsitikinimus, galite pakeisti savo kasdienybę. O pakeitus, gyvenimas pasikeičia iš esmės. Nesakau, kad, tarkime, pradėjus kvėpavimo praktikas Jūsų gyvenime nebeliks skausmo ir bus tik laimė. Natūralu – gyvenimas vyksta cikliškai, yra ir pakilimų, ir nusileidimų. Jei nepatirtume sunkių momentų, neįvertintume laimės akimirkų. Tačiau meilė sau, rūpinimasis savimi padės atrasti savo gyvenime balansą ir kuo daugiau pasimėgauti dabarties akimirkomis. Būtent sąmoningas kvėpavimas man padėjo kitaip pamatyti gyvenime nutinkančius įvykius, žymiai greičiau pakeisti būseną, neįkristi į sunkias emocijas.
Kaip jūs rūpinatės savimi? Kokia jūsų tipinė diena? Ar tarp darbų ir rūpinimosi kitais ir klientais randate laiko sau? Kodėl jums tai svarbu?
Man tai labai svarbu, nes, jei aš nesirūpinsiu savimi, kitiems padėti negalėsiu – tiesiog neturėsiu, kuo dalintis. Būna, kad pervargstu, tada sustoju, klausausi kūno ženklų, man labai svarbus poilsis. Auginu du vaikučius, veiklos turiu nemažai tiek su jais, tiek su savo darbais, tad susidėliota rutina man padeda išlaikyti savo balansą. Dieną pradedu gana anksti – 5.30 ar 6 val. Kol dar visi miega, pajudu, pasportuoju, po dušo – lengvi pusryčiai – vaisių ar daržovių kokteilis. Dienos metu man labai padeda pakankamas vandens vartojimas, taip pat kasdien stengiuosi valgyti panašiu metu. Kadangi padedu žmonėms atsikratyti įvairiausių problemų, labai svarbu mokėti nuo to atsiriboti, skirti laiko sau. Tada į pagalbą man ateina sąmoningas kvėpavimas. Kiekvienas žmogus turi atrasti tai, kas jam yra veiksmingiausia. Dalinuosi tuo, kas man veikia ir padeda, bet išbandykite patys!
Ačiū už pokalbį.
