Statybos Nidoje prasidėjo be jokių leidimų: pareigūnų veiksmai kelia rimtų įtarimų

Netikėtai Nidoje prasidėjusios statybos sujudino kontrolę atliekančias institucijas. Ir jos išsiaiškino, kad tiek savivaldybė, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija galėjo netinkamai suderinti pritarimą statybos. Taip pat aplinkosaugininkai nustatė, kad neteisėtai buvo nupjauta ir saugoma pušis.

Verslininkas laikėsi pozicijos, kad viskas legalu

Birželio pabaigoje Delfi aprašė situaciją, kai šalia viešbučio „Nidus“, Kuverto g. 15, prasidėjo padelio kortų statybos. Tada imta šalinti želdinius ir vietos gyventojai įtarė, kad darbai gali vykti neteisėtai. Delfi straipsnį galite rasti čia.

O verslininkas, viešbučio „Nidus“ savininkas Egidijus Vičius teigė, kad viskas teisėta.

Tąkart jis laikėsi pozicijos, kad leidimas statyboms išduotas ir esą viskas buvo suderinta su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

„Statybos leidimai buvo išduoti. Savivaldybė išdavė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas viską suderino. Visi parašai yra. Tik staiga du žmonės ėmė ir persigalvojo. Ir tada viskas prasidėjo“, – kalbėjo E. Vičius.

Jis pripažino, kad buvo pradėta statyti padelio kortus: „Čia buvo suplanuoti padėlio kortai. Visos aplinkinės namų bendrijos sutiko. Bet staiga keli žmonės, sėdėdami prie alaus bokalo, ėmė ir sugalvojo planą. Sako, mes persigalvojom. Ten gyvena keli blogi žmonės, tokie iniciatoriai. Tai aš nenoriu pyktis, jei Nidai kortų nereikia, tada aš ir nestatysiu. Atsisakau šitų planų. Ten gyvena mano geras bičiulis, jį sudraskys, jeigu aš statysiu toliau.“

Galiausiai jis nesutiko, kad medžiai pjauti neteisėtai.

„Dėl medžių sukeltas dirbtinis skandalas. Mums leidimų nereikėjo. Buvo nukirsta viena pasvirusi ir padžiūvusi pušis. Ji buvo pasvirusi 45 laipsniais. Ją reikėjo šalinti. Ta pušis tikrai nebuvo sena. Ji nebuvo šimtametė. Ir taip pat nukirsta gal 10 nestorų klevų. Jiems nereikia leidimo. Pati savivaldybė viską fiksavo ir žinojo“, – teigė E. Vičius.

Dėl neteisėtai nupjautos pušies 621 Eur bauda

Kaip Delfi nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovai, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai baigė tyrimą dėl pašalintų medžių bei gamtos niokojimo G. D. Kuverto g. 15, Neringoje. Anot jų, buvo nustatytas pažeidimas.

„Nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį pagal sudarytas nuomos sutartis nuomojasi fiziniai asmenys ir ūkio subjektai, pašalinta 17 želdinių. Atlikus želdinių matavimus nustatyta, kad iš 17 pašalintų želdinių, 1 medis (pušis) (pagal Neringos savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžio protokolo duomenis) priskiriamas saugotiniems želdiniams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad saugotinas želdinys (pušis) pašalintas neturint Neringos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Jau paskaičiuota ir žala aplinkai už saugomos pušies nupjovimą.

„Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė bei pateikta atlyginti želdiniui padarytą žalą. Paskaičiuota žala – 621 euras“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Dėl savivaldybės ir nacionalinio parko veiksmų kreipėsi į atsakingas institucijas

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė tik pradėjus įrenginėti padelio kortus Delfi teigė, kad statybos esą prasidėjo be leidimo: „Statybos leidimas nebuvo išduotas.“

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jau baigė tyrimą ir paaiškėjo įdomių detalių. Anot VTPSI atstovės Rasos Kėkštienės, valstybinės institucijos galėjo netinkamai pritarti padelio kortų statyboms. Esą tą jos padarė rašytiniais pritarimais, nors reikėjo oficialaus statybos leidimo.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-07-05 atliko statybos patikrinimą G. D. Kuverto g. 15, Neringoje.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype išlygintas augalinis žemės sluoksnis – užpiltas juodžemis; skunde minimi padelio kortų statybos darbai nevykdomi. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2023-06-22 informavo Statybos inspekciją, kad atlieka tyrimą dėl nukasto paviršinio žemės sluoksnio ir žemės sklype pašalintų želdinių.

Tyrimo metu Inspekcijai buvo pateiktas projektas „Padelio aikštelės tipinių įrenginių pritaikymo įrengimo aprašas, G. D. Kuverto g. 15, Neringa (Nida), projekto Nr. VSB-005-23-A, statinio kategorija „kiti nesudėtingi statiniai – kiti inžineriniai įrenginiai (toliau – Projektas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3-ios lentelės 4.1 punktu, padelio kortai priskiriami II grupės nesudėtingajam inžineriniam statiniui, kuriam buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, statybą leidžiantis dokumentas statybai nurodytu adresu neišduotas“, – teigė Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė.

Anot jos, šiuo atveju reikėjo statybos leidimo, o ne raštiškų savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko pritarimų. Dėl tokių savivaldybės ir nacionalinio parko veiksmų Statybos inspekcija kreipėsi į atsakingas institucijas.

„Padelio kortų statytojas pateiktame rašytiniame paaiškinime, nurodė, kad Neringos m. sav. administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija raštais yra pritarusi padelio aikštelės įrengimui. Taip pat statytojas nurodė, kad derinat projektą buvo gauti žemės sklypo naudotojų sutikimai, tačiau pradėjus darbus viena iš bendrijų savo sutikimą žodine forma atšaukė. Todėl statytojas, nenorėdamas konfliktuoti su kaimynais, vykdytus darbus sustabdė ir padelio aikštelės nebestatys.

Atsižvelgdama į tai, kad buvo planuojami vykdyti statybos darbai, kuriems buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija raštais davė pritarimą statyti padelio kortus, Statybos inspekcija informaciją persiuntė Vyriausybės atstovų įstaigai (dėl savivaldybės veiksmų) ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybai (dėl direkcijos veiksmų) įvertinti“, – teigė R. Kėkštienė.

Vyriausybės atstovė: statybos leidimas turi būti išduotas taip, kaip numato įstatymas

Tuo metu Neringos savivaldybės atstovė S. Vaišvilaitė laikėsi pozicijos, kad savivaldybė oficialaus leidimo neišdavė, tik pritarė idėjai, kad toje vietoje iš principo padelio kortai gali atsirasti.

„Neringos savivaldybės administracijai buvo pateiktas laisvos formos prašymas, į kurį atsakydama savivaldybės administracija išreiškė pritarimą padelio aikštelės statybai, pažymėdama, kad įrengiant padelio aikštelę sklype G. D. Kuverto g. 15, Neringa, būtina vadovautis aktualiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybą. Šio atsakymo jokiu būdu negalima laikyti leidimu statyti – tai tiesiog buvo savivaldybės administracijos atsakymas į gautą kreipimąsi, išreiškiant pritarimą pačiai aikštelės statybos idėjai. Savivaldybės administracijos atsakymas buvo išsiųstas 2023-04-28“, – teigė S. Vaišvilaitė.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš Delfi teigė, kad iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kol kas nėra gavusi jokios informacijos apie pradėtas (nutrauktas) padėlio kortų statybas, adresu G. D. Kuverto g.15, Neringa, ir su jomis susijusius galimus pažeidimus.

„Į antrą Jūsų klausimą būtų galima atsakyti labai trumpai ir lakoniškai: jeigu teisės aktai numato, kad atitinkamai statybai vykdyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tai jis ir turi būti išduotas tokia tvarka ir forma, kokią nustato teisės aktai“, – teigė D. Kerekeš.

Anot jos, kol negautas oficialus kreipimasis, kiek ir su kokiais savo įgaliojimais šioje situacijoje galėtų ir turėtų įsijungti Vyriausybės atstovas, vien pagal viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją kol kas būtų sunku pasakyti.

Parko direkcijos atsakomybės nemato

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuriai pavaldi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, atstovė Diana Rakauskaitė Delfi teigė, kad tarnyba liepos 14 d. gavo Statybos inspekcijos raštą, kuriame prašoma tarnybos įvertinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmus, kuomet direkcija raštais suderino padėlio kortų, adresu G. D. Kuverto g. 15, Neringa, statybos projekto sprendinius, nors statybą leidžiantis dokumentas nustatyta tvarka nėra išduotas.

D. Rakauskaitė teigė, kad tarnyba šiuo atveju neįžvelgia parko direkcijos atsakomybės. Anot jos, pagrindinis vaidmuo išduodant statybos leidimą tenka savivaldybei.

„Atkreipiame dėmesį, kad įprastai statinio kategoriją pagal normatyvinius požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas (nagrinėjamu atveju projektuotojas), o Statybos įstatymo 271 str. 1 d. savivaldybės administracijai yra suteikta kompetencija tikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją.

Kadangi savivaldybės administracija tikrina visus statinių projektus, būtent ji turi suorientuoti statytoją, taip pat ir projektuotoją, ar pagal suprojektuoto statinio kategoriją užtenka pritarimų, ar reikalingas statybos leidimas.

Saugomų teritorijų direkcijoms nėra deleguotos funkcijos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, ar vykdyti statybų kontrolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24, 27, 271 str. nustatyta tvarka, saugomų teritorijų direkcijos dalyvauja statinių projektų, rengiamų valstybės saugomose teritorijose, nagrinėjime – tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų, valstybinių parkų nuostatų ir kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms“, – teigė D. Rakauskaitė.

Anot jos, į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją statytojas kreipėsi prašydamas pritarti padelio aikštelės įrengimui, pateikdamas Padelio aikštelės tipinių įrenginių pritaikymo ir įrengimo aprašą.

„Direkcija įvertino, kad įrenginiai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui, Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento bei LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms bei pritarė padelio aikštelės įrengimui. Jeigu projektas būtų teikiamas derinti per informacinę sistemą „Infostatyba“, direkcija taip pat būtų jam pritarusi.

Manome, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija veikė savo kompetencijos ribose Statybos įstatymo, kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nematome pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą.

Visa ši informacija taip pat yra pateikta raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“, - teigė D. Rakauskaitė.

Nacionalinio parko direkcija paaiškino situaciją

Rugpjūčio 25 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė pateikė atsakymus į Delfi klausimus.

Parko direkcijos paklausėme, kodėl ir kuo remiantis nacionalinis parkas davė sutikimą raštu statyti padėlio kortus? Kodėl nebuvo oficialiai, kaip numato teisės aktai, derinamas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas?

„KNNP direkcija, vadovaudamasi KNNP Tvarkymo plano 9.4.2. p., Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento 29.2.2 p. reikalavimais bei Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 2 d. 16 p. nuostatomis, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 271 str. 2 p. reikalavimais, savo kompetencijos ribose pritarė inžinerinio įrenginio – padelio aikštelės įrengimui sklype, adresu G. D. Kuverto g. 15, Neringa, pagal pateiktą „Padelio aikštelės tipinių įrenginių pritaikymo ir įrengimo aprašą, G. D. Kuverto g. 15, Neringa (Nida)“.

KNNP tvarkymo plano 9.4.2. p. nustatyta, kad teritorija patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną – NRu išskirtą esamose ir siūlomose stacionarių rekreacinių statinių kompleksų teritorijose. Taikomas urbanizuotos rekreacinės aplinkos formavimo reglamentas <...>.

Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996) nustato „valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), valstybinių ir savivaldybių draustinių, pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus“. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: „29.2.1. statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; 29.2.2. kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra; 29.2.3. rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“.

Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 2 d. 16 p. nurodyta, kad draudžiama „statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius <...>.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 271 str. 2 p. reikalavimais įtvirtinta, kad „Saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems: 1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui); 2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų); 3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose“.

KNNP direkcijos kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, KNNP direkcijos nuostatuose (patvirtinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021-05-26 įsakymu Nr. V-111). KNNP direkcijos nuostatuose išsamiai detalizuotos vykdomos funkcijos ir tikslai. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad KNNP direkcijos kompetencija aiškiai apibrėžta įstatymais ir norminiais teisės aktais, todėl KNNP direkcija, įgyvendindama nustatytus tikslus ir vykdydama jai paskirtas funkcijas, negali viršyti savo kompetencijos, įtvirtintos įstatymais ir norminiais aktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 2 d. statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nepriskirtas KNNP direkcijos kompetencijai“, - nurodė N. Piekienė.

Į klausimą, kada parko direkcija savo raštu leido pradėti padėlio kortų statybas, N. PIekienė atsakė štai taip: „2023-03-30 raštu Nr. S1-175 pritarė „Padelio aikštelės tipinių įrenginių pritaikymo ir įrengimo aprašui, G. D. Kuverto g. 15, Neringa (Nida)“ (toliau – Aprašas). Statybos darbų pradžia Apraše nebuvo numatyta.“

Taip pat Delfi kreipėsi ir į padelio kortų statybas pradėjusį, o vėliau darbus nutraukusį, E. Vičių. Tačiau jis į pateiktus klausimus neatsakė. Jeigu atsakymą gausime vėliau, tekstą papildysime.

Delfi tyrimo detalius duomenis galite rasti čia.