„Yra valstybių, kurios nuėjo tokiu keliu, tarkime, kaimyninė Latvija, ir aš manau kad tai racionalus kelias vertinant tai, kad visuomenėje vis dar netyla abejonės ir baimės dėl šios Konvencijos“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Įtaria, kad jau žino, koks bus išaiškinimas
Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis prabilo apie gudrų planą. Jis teigia, kad bandant priimti Stambulo konvenciją prisidengiama kreipimusi į KT jau žinant, koks bus jo išaiškinimas.
„Bus bandoma pateikti Seime, kad, štai, KT išaiškino – viskas tvarkoje, dabar ir jūs turite balsuoti už šitą dokumentą“, – kalbėjo politikas.
Svarstant Stambulo konvencijos klausimą pustuštėje Seimo salėje girdėjosi ir daugiau skambių frazių. Esą bus įteisintos kelios dešimtys lyčių ir to mokys mokyklose.
„Dauguma mūsų valstybės žmonių nepalaiko genderinės ideologijos, nepalaiko tapatybės pasirinkimo pagal nuotaiką ir nepalaiko to, ką skelbia Stambulo konvencija, kad mūsų vaikai būtų mokomi apie dviejų princų meilę, kad tai turėtų tapti norma darželiuose ir mokyklose“, – aiškino Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Mindaugas Puidokas.
Toje pačioje grupėje dirbantis Aidas Gedvilas Seimo posėdyje kalbėjo, kad „ši genderistinė ideologija siekia prigimtinę, biologinę dviejų lyčių sampratą pakeisti socialine lytimi, seksualine tapatybe ir orientacija“.
„Tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos dviejų lyčių santuokos ir šeimos koncepcijai“, – įsitikinęs Seimo narys.
Konvencijos šalininkai kerta atgal.
„Klausti kiek yra lyčių šiandien tapo savotišku kontroliniu klausimu, panašiai, kaip karo pradžioje buvo tapęs klausimas kam priklauso Krymas. Ironiška gal yra tai, kad klausimą apie lyčių skaičių šiandien garsiausiai užduoda tie, kurie nuo klausimo apie Krymą rangėsi iš unguriai“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas Seime Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak šalininkų, konvencija Lietuvoje reikalinga kovojant su smurtu artimoje aplinkoje.
„Man apmaudu, kad turėdami ganėtinai didelę smurto problemą mes ginčijamės dėl dažnai primetamų koncepcijų“, – teigė konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigė, kad tai yra būdas padaryti taip, kad sprendimai nebūtų priimti ir kad politikai veltųsi į tas pačias beprasmes diskusijas.
„Apsaugos nuo smurto konvencija yra konvencija apsaugoti žmones nuo smurto nepriklausomai nuo jų lyties“, – pabrėžė ji.
Taip gali tik iškrypęs protas
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas LNK Žinioms sakė, kad traktuoti, jog taip „grūdamas genderizmas“ gali tik iškrypęs protas.
„Bet jiems taip norisi traktuoti. Ir Šeimų maršui ir kitiems rėksniams bei populistams ir homofobams vaidenasi, kad ten keliasdešimt lyčių ir taip toliau“, – pabrėžė politikas.
E. Gentvilas pridūrė, kad ten kalbama apie socialinę seksualinę žmogaus tapatybę.
„Mes turbūt pažįstame iš savo aplinkos žmonių kurie atrodo vienaip, o jaučiasi kitaip. Ir tai siūloma įvertinti“, – kalbėjo jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Aurelijus Veryga LNK Žinioms kalbėjo, kad yra žmonių, kurie įsivaizdavo save Napoleonais.
„Dabar gali įsivaizduoti dar kažkuo. Bet psichiatras jam turėtų padėti suprasti, kad jis tuo nėra, o ne atvirkščiai bandyti patvirtinti ir sukurti jam aplinką, kad patvirtintų kažkokius jo įsivaizdavimus“, – aiškino jis.
Kad ir kaip KT pasisakys, priimti Stambulo konvenciją ar ne – spręs Seimas.
Visą LNK Žinių reportažą apie Stambulo konvenciją žiūrėkite čia:
