aA
Šventinę Vasario 16-ąją Lietuvoje laisvai plevėsuoja valstybės vėliava, tačiau pusę amžiaus trispalvės iškėlimas grėsė lageriu. Dar daugiau nei prieš 20 metų KGB čiuptuvai griebdavo už išsaugotą geltona, žalia, raudona spalvomis tviskantį saldainio „Barbarisas“ popierėlį ar šiomis spalvomis nudažytą suolelį.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Valstybinė vėliava – valstybės simbolis, reiškiantis savarankiškai, nepriklausomai gyvenančią valstybę. Sovietmečiu nebuvo toleruojamos ir istorinės kunigaikščių vėliavos, bet trispalvė buvo tiesiog raudonas audeklas buliui“, - aiškina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

T. B. Burauskaitės teigimu, KGB pareigūnai, komunistai buvo įsimiklinę įžvelgti net ir ne iš eilės sudėtus trispalvės spalvų derinius. Į tris vėliavos spalvas valdžia turėjo liguistą požiūrį. Dėl to kelti skandalai, žmonės įvairiai terorizuoti. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Gedimino stulpams, Vyčiui. Gedimino stulpai buvo populiarūs tarp mokinių – juos moksleiviai piešdavo ir ant sienų.

Pasak centro direktorės, Vasario 16-osios išvakarėse žmonės bandydavo viešumoje pakabinti Lietuvos vėliavą. Tai daugiausia darė pogrindinės jaunimo organizacijos, kurių kasmet Lietuvoje susikurdavo iki 100. Vienas pagrindinių šių grupių tikslų buvo priminti tautai svarbias datas.

Štai 1958 m. Vasario 16-oji buvo paminėta Kaune ant aukšto Petrašiūnų kamino iškeliant trispalvę.
Kai kuriais metais Lietuvoje suplevėsuodavo iki 10 vėliavų. Dalis drąsuolių už tokius poelgius pakliuvo į lagerius.

„Aišku, tai trukdavo trumpai, budrūs prižiūrėtojai jas tuoj pat nuimdavo, nors kartais būdavo užrašyta, kad „užminuota“. Tokie atvejai parodydavo, kad tautos dvasia dar nemirusi, istorinė atmintis gyva, o spalvos daugumai lietuvių, jau gimusių ir užaugusių sovietiniais metais, brangios, į pasąmonę įsidiegusios kaip laisvės simbolis“, - kalbėjo T. B. Burauskaitė.

Užkliuvo „Barbariso“ popierėlis

Pašnekovė pamena, kai sovietmečiu važinėdavo į susitikimus su Baltarusijos lietuviais. Jiems veždavo kad ir tarybinę, bet lietuvišką spaudą. Vietinėse kaimo parduotuvėse lietuviai įsigydavo baltarusiškų saldainių „Barbarisas“.

„Saldainio popierėlio kraštas buvo apvedžiotas trimis spalvomis – geltona, žalia, raudona. Aš šį popierėlį prie braižybos lentos prisitvirtindavau, kiti - kitur. Ir šį popierėlį įžiūrėdavo budri akis – mano draugei architektei dėl šio popieriuko net teko pabuvoti KGB rūmuose“, - sakė T. B. Burauskaitė.

Kartais mokiniai nuspręsdavo Vasario 16-ąją pabėgti iš pamokų. Mokytojams jie nurodydavo einantys švęsti Vasario 16-osios. Moksleiviai trispalvius popieriukus prisisegdavo drabužių atlapuose, mergaitės vėliavos spalvų motyvus nerdavo iš siūlų. Beje, rusų kalba išleistoje Pasaulio valstybių vėliavų enciklopedijoje buvo ir Lietuvos trispalvė. Mokiniai ją bandydavo persipiešti, fotografuoti, demonstruoti.

„Tai rodo, kad tautos atmintis, susijusi su mūsų valstybės egzistavimu, buvo žmogaus sieloje“, - kalbėjo centro direktorė.

Pašnekovė prisiminė 1988 m. Aukščiausiosios Tarybos delegatų išlydėjimą į Maskvą. „Tuomet nedrąsiai suplevėsavo vėliava, bet koks buvo džiaugsmas! Pati prisimenu tą įvykį. Didžiųjų Sąjūdžio mitingų metu, kai teko sėdėti po didžiule plevėsuojančia trispalve, kartu su draugais verkėme. Buvo kažkas neįtikėtino pamatyti laisvai plevėsuojančią Lietuvos vėliavą“, - prisiminimais dalijosi T. B. Burauskaitė.

Sovietmečiu okupantus erzino vėliavos spalvomis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

T. B. Burauskaitė aiškina, kad vėliavų kėlimo tradicija buvo gyva per visą sovietmetį. Ji pastebi, kad mūsų dienomis - laisvės metu - vėliava nėra toks reikšmingas ženklas. „Tačiau daugeliui tikrai sugrįžo šis jausmas. Juk kai sportininkai laimi, vėliava tampa patvirtinimu, kad jis to valstybės atstovas. Sportininkas nuoširdžiai užsidengia visą kūną, tad šis gestas nėra tuščias, o simboliškas“, - kalbėjo pašnekovė.

Visgi, sako T. B. Burauskaitė, Lietuvos vėliavos išsaugojimo kelias nėra unikalus – daugelis pavergtų ir nepriklausomybę išsikovojusių valstybių savo simbolius gerbė ir už juos kovojo. Tai visuotinas dalykas - jeigu žmonės vertina laisvę, vertina ir laisvės simbolį.

Kliuvo už netinkamai nudažytus suoliukus

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas istorikas Edmundas Antanas Rimša pamena atvejį, kai sovietmečiu skverelyje prie Aušros vartų suolo lentelės buvo išmargintos geltonai, žaliai ir raudonai.

„Kilo didžiulis skandalas, valdžia tuoj pat liepė perdažyti. Galbūt dažytojai teturėjo tokių dažų ir nepagalvojo apie tuos dalykus. Matyt, dažytojų viršininkas gavo į kailį“, - sakė E. A. Rimša.

Pasak E. A. Rimšos, nors sovietmečiu viešumoje Lietuvos trispalvių nebuvo, būta įvairių ženkliukų, paveikslėlių knygose, įvairių atvirukų komplektų. Kad ir kiek būtų seklių, jie visko susekti negalėjo.

Pašnekovas prisimena, kad Sąjūdžio metais Lietuvos vėliavą atkūrinėjo pagal vilniečių šeimos išsaugotą trispalvę. Žmonės buvo išsaugoję geros būklės dar prieš karą iš vilnos ar pusiau vilnos gamintas vėliavas. Tuo metu muziejuje rastos vėliavos buvo stipriai apiblukusios.

Dalį vėliavų žmonės išsaugojo ir parsivežė iš tremties Sibire. Daug kas senąsias tarpukariu gamintas vėliavas išlaikė iki Sąjūdžio metų.

Lietuvos valstybės vėliava – trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. Ši vėliava sukurta 1918 m.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava – audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, dešinėje rankoje laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (1)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Gyvai / Kas taps „Žalgirio“ varžovu finale? „Rytas“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (75)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstančiame „Kiddy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Sankt Peterburge – skaudi nelaimė: įgriuvo pastatas, po griuvėsiais gali būti 21 žmogus (9)

Remiantis Rusijos tarnybų pranešimais, Sankt Peterburge įvyko nelaimė – nuo penkto iki antro...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (379)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Šią ligą anksčiau vadindavo baisesne už raupus: šiuo metu ji plinta Lietuvoje, o vaistų nėra medikės įspėja apie didėjančią grėsmę (153)

Susirgimų tymais skaičius kopia į seniai regėtas aukštumas. Per pastaruosius 2 metus tymais...

Darbo dėl šeimos išsižadėjusi Veronika Montvydienė: vaikai yra mano verslas ir tai matosi

Dviejų vaikų mama Veronika Montvydienė sako, kad kokybiška motinystė yra tolygi sėkmingai...

Grigonio impulsu pasidžiaugęs Jasikevičius atsargiai žvelgia į finalą: laukia nauja istorija

Pirmasis Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis didelių netikėtumų nepateikė: Kauno...

Vienas pirmųjų teroristų istorijoje: kaip pasikėsinimas susprogdinti parlamentą tapo nacionaline švente (2)

„Atminki, atminki: lapkričio 5-oji – tai parakas , išdavystė ir sąmokslas. Nėra...

Kada Šveicarijoje ateina ruduo arba cepelinu jiems į akį (19)

Į Šveicariją ruduo ateina ne tada, kai už lango oro temperatūra krinta iki nepakenčiamų...

„Žalgirį“ mobilizavo naujienos iš Italijos ir Guogos pareiškimai (1)

Kauno „Žalgiris“ tik 5 minutes leido pasvajoti apie intrigą pirmajame Karaliaus Mindaugo...