Kasmet vyksta Lietuvos ambasadorių suvažiavimas, per kurį su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais susitinka prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po susitikimo paaiškino, kad jam būnant ministru tai ne pirmas premjero susitikimas su dalimi ambasadorių. Jis susitikimą vadino darbiniu, ir paaiškino, kad jis buvo skirtas praktiniams klausimams aptarti.

„Šitas susitikimas yra susijęs su tuo, kad ministras pirmininkas aktyviai dalyvauja – neseniai buvo Ukrainoje, Gruzijoje, ruošiasi vykti į Moldovą. Todėl buvo aptarti labai praktiniai aspektai, ką dar galėtume konkrečiau nuveikti tiek vykdydami dvynių projektus, ką galime padaryti Europos Sąjungos kontekste. Mums svarbu, kad artėjant naujai finansinei perspektyvai lėšos, kurios skiriamos Rytų partnerystės programos dalyviams nebūtų mažinamos“, – sakė L. Linkevičius.

Susitikime dalyvavo ir prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimams Nerijus Aleksiejūnas, sakė Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.

Prieš susitikimą vyriausybės vadovas žurnalistams teigė, kad svarbiausias susitikimo tikslas yra aptarti situaciją Rytų Partnerystės šalyse.

„Norisi išgirsti ambasadorius, pamatyti ir pajausti atmosferą, ką jie mato tose šalyse“, – sakė S. Skvernelis.

Paklaustas apie santykius su Rusija, vyriausybės vadovas teigė, kad santykiuose tarp valstybių negali būti pažeidžiami pamatiniai principai – žmogaus teisės, tarptautinės teisės.

„Mūsų su prezidente pozicijos visiškai sutampa“, – sakė S. Skvernelis.

Kaip rašė BNS, šių metų pradžioje premjeras S. Skvernelis paragino atnaujinti politinius kontaktus su Rusija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo šią poziciją.

Premjeras ir jo rėmėjai sako, kad bendravimo kanalai būtini vykdyti veiksmingą politiką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria šalies gyventojai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, galbūt užmegzti glaudesnius ryšius su Karaliaučiaus kraštu Rusijoje.

Ultimatumų su Rusija sulaukiame ne pirmi metai

Pasak Užsienio reikalų ministro daugiausia dėmesio per susitikimą skirta Rytų partnerystei.

„Mūsų pozicija Rytų partnerystės šalių atžvilgiu yra labai aktyvi. Esame pripažinti lyderiais. (…) Mūsų pareigūnai dažnai susitinka. Šiandien turime susitikimus su Gruzijos vicepremjeru ir su Ukrainos socialinių reikalų ministru. Tai rodo, kad ir šiandieną yra labai daug Rytų partnerystės tematikos“, – sakė L. Linkevičius.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad kontaktai minimaliame lygyje vyksta. Jis atkreipė dėmesį, kad neseniai buvo pasirašyta sienos demarkavimo sutartis.

Užsienio reikalų ministras vardijo, kad taip pat baiginėjama rengti nekilnojamojo turto sutartis, neseniai įvyko pasitarimas dėl Futbolo čempionato, bendradarbiavimo per sieną, vyksta Donelaičio programa.

„Yra tokių temų, kuriose, deja, sunku tikėtis kažkokio proveržio, bet tai nepriklauso nuo specialių susitikimų. Matome karinį aspektą, kuris svarbus šiandieną Rusijai, Kaliningrado srities militarizavimą, naujos kartos ginklų dislokavimą. Tai – tokie dalykai, kurie rodo orientaciją šiuo metu esančią Rusijoje“, – sakė L. Linkevičius.

Jis taip pat pažymėjo, kad energetikos srityje turime desinchronizuotis su Rusijos kontroliuojamu žiedu, ir sinchronizuotis su Vakarais.

„Čia vėl nesutampa interesai, galime ką norime apie tai kalbėti“, – sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad ultimatumų iš Rusijos pusės Lietuva sulaukia nuo 2012 metų.

„Tų ultimatumų neįmanoma įvykdyti. Jie yra susiję su suskystintų dujų terminalo veikla, energetikos dalykais arba su Kaliningrado tranzitu keliaujančių keleivių patikra. Mes čia nuolaidų neturime. Viskas vyksta sklandžiai, bet mūsų tarnybos kontroliuoja situaciją ir kontroliuos ateityje“, – sakė L. Linkevičius.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, santykių atšilimas turi būti iš tos pusės, kuri šaldo.

„Aš kategoriškai atmetu tokius pamąstymus, kad mes turime kažką daryti, kad gerintume santykius. Mes neokupavome Krymo, 20 proc. Gruzijos teritorijos, mes nesikišome į kitų šalių politinę sistemą, ir mes čia nematome, ką mes turime gerinti“, – kartojo L. Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva nuosekliai elgiasi reaguojant principingai į tai, kas vyksta.

„Manau, kad tai yra natūrali pozicija. Jeigu kas nors įsivaizduoja santykių gerinimą nuolaidomis šiose srityse, tai to nebus. Nes yra tam tikra sąskaita, kurios mes nenorime mokėti. Ne mūsų yra kaltė, kad tie santykiai šalti arba ne tokie konstruktyvūs, kokie galėtų būti“, – sakė L. Linkevičius.