„Kalbant apie šitą įstatymo projektą – jis yra daugiau piarinis arba proginis. Komunistų partiją nereikia atskirai skelbti, kad ji yra ar buvo nusikalstama organizacija. Ji Lietuvoje yra uždrausta, veikti nebegali. Vadinasi, tuo jau viskas yra pasakyta“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė ekspremjeras.

Konservatoriai įstatymu siūlo ne tik pripažinti Komunistų partiją atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas. Pataisose teigiama, kad buvę Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro Komiteto nariai ir sekretoriai, kiti buvę aukšto lygio pareigūnai ir nariai turėtų deklaruoti savo priklausomybę partijai, jeigu kandidatuotų į prezidento, Seimo nario, europarlamentaro, savivaldos postus. LKP viršūnėse veikusieji taip pat turėtų nurodyti, jog priklausė partijai, dalyvaudami konkursuose į diplomatinę, valstybės tarybą ir pan.

S. Skvernelis mano, kad nereikėtų išskirti tik dalies buvusių komunistų – pasak jo, į situaciją reikia žvelgti kompleksiškai ir numatyti tokią prievolę visiems buvusiems komunistams. Visgi, pažymėjo jis, tokį reikalavimą galima numatyti ne atskiru įstatymu, bet keičiant jau šiuo metu galiojančius teisės aktus.

„Jeigu tokiu įstatymu, kaip nori kolegos, paskelbti (Komunistų partiją – ELTA) nusikalstama organizacija, bet tik tam tikrą dalį žmonių hierarchijoje įvardinti, kad jie turėtų tam tikras pareigas arba prievoles, tą (buvimą partijoje – ELTA) deklaruoti – reikėtų tą daryti visų organizacijos narių atžvilgiu“, – aiškino parlamentaras.

„Ne tik buvo aktyvių atskirų padalinių vadovų, bet buvo ir labai aktyvių eilinių partijos narių, kurie, turbūt, ne mažiau žalos visuomenėje padarė“, – tvirtino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Seimo konservatorių frakcijos nariai įstatymo projektą, kuriuo siekiama LKP pripažinti nusikalstama organizacija, atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, LKP CK Prezidiumo nariai, LKP CK biuro nariai, kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai ir kiti vadovybei priklausę asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius ar merus, savo anketose ir biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms.

Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų dar prieš artėjančius prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus – 2023 m. lapkričio 1 d.

Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą vertina kritiškai. Pasak jų šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklaususių asmenų jau yra mirę. Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)