„Visuomenė turi teisę žinoti, kokie sprendimai - galimai neteisėti sprendimai - padaryti, dėl kurių valstybė ir didelė dalis Lietuvos žmonių patyrė didelę žalą“, - LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo premjeras.
Dėl to, pasak jo, kai tokie klausimai iškyla, jis privalo reaguoti, ir ateityje taip pat žada taip daryti.
Komentuodamas anksčiau išsakytą pareiškimą, kad dėl Lietuvos banko galimai bus kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, S. Skvernelis sakė, kad S. Jakeliūnas trečiadienį pristatys savo turimą informaciją Vyriausybei, ir Ministrų kabinetas apsispręs, kokį sprendimą priimti.
„Kiekvieną dieną tos informacijos vis daugiau, ir situacija aiškėja“, - sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, spėlioti dėl sprendimo kol kas nereikėtų: trečiadienį ministrai balsavimu arba bendru sutarimu priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Tuo metu vertindamas prašymą pratęsti atliekamo tyrimo laiką, premjeras teigė, kad jeigu komiteto pirmininkas ir nariai to prašo, turbūt turi informacijos, kurią dar reikia tikrinti, arba žino žmones, kuriuos dar reikia apklausti.
ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Antradienį S. Jakeliūnas ketina pateikti Seimui siūlymą iki šių metų spalio 31 dienos pratęsti jo vadovaujamo komiteto atliekamą parlamentinį tyrimą prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. Šį tyrimą komitetas turėjo atlikti iki šių metų balandžio 15 dienos.
S. Jakeliūnas teigia, kad Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas visam LB kolektyvui menkinamai atsiliepė apie parlamentinį tyrimą, taip nuteikdamas prieš jį.
Be to, S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.
Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.