aA
Šiandien Lietuvoje įvestas pirmasis karantino švelninimo etapas – nuspręsta leisti atnaujinti veiklą kai kurioms ne maisto prekių parduotuvėms ir tam tikroms paslaugoms. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, jei po ilgojo Velykų savaitgalio susirgimų skaičius ženkliai neišaugs, bus svarstoma ir apie tolimesnius režimo švelninimo etapus, kur savo veiklą galėtų atnaujinti lauko kavinės, muziejai, bibliotekos ir kt. Pokalbis su premjeru apie planus dėl karantino ir pagalbą šalies ekonomikai – „Delfi Dėmesio centre“.

Premjere, karantino švelninimas – viena aktualiausių šių dienų temų. Kai kurios Europos šalys jau pradėjo tai daryti, kai kurios tai darys artimiausiomis dienomis. Šiandien leidote veikti kai kurioms prekybos vietoms, kurios turi atskirus įėjimus bei teikti kai kurias paslaugas, pvz., remonto. Kokie tolimesni planai?

– Be to, ką jūs paminėjote, šiandien įgyvendinome taip vadinamą pirmą švelninimo etapą. Tai yra pakankamai atsargūs žingsniai. Ribojimai panaikinti kai kurioms prekybos vietoms, paslaugoms, laikantis griežtų reikalavimų, kurie nustatyti ir Vyriausybės nutarime, ir papildomai bus suformuoti operacijų vadovo, t. y., sveikatos apsaugos ministro. Pirmiausiai kalbame apie asmens apsaugos priemones, dezinfekciją, tam tikrų plotų ribojimą, kiek gali patekti klientų, kokia kontakto trukmė ir t.t.

Kito etapo laikas dar nėra apibrėžtas, mes manome, kad tai bus ne greičiau nei po dviejų savaičių. Kitame etape būtų galimybės teikti kai kurias kultūrines paslaugas – galbūt muziejai, bibliotekos, lauko kavinės, galbūt tam tikri sporto renginiai atviroje erdvėje, bet ne masiniai, ir pan.

Matyt, paskutiniame etape kalbėtume apie viešbučius, kavines patalpose, sveikatinimo paslaugas. O ketvirtas etapas yra tikrai neapibrėžtas – kalbame apie visus masinius renginius. Suprantame, kad tai bus šiandien dar sunkiai apibrėžiamoje perspektyvoje.

Nekalbu apie masinius renginius, dideles šventes ir t.t., bet visa tai, ką jūs išvardinote iki tol, apie kokią datą jūs pats mąstote, kada tai galėtų pradėti veikti?

– Manau, kad tai priklausys nuo to, kokia epidemiologinė situacija bus toliau Lietuvoje. Kol kas turime vadinamą neblogą plokščią kreivę, turime statistikos augimą, kuris leidžia daryti žingsnius dėl dalinio karantino atpalaidavimo, bet kaip toliau klostysis, matyt, labai daug priklausys nuo to, kaip mes elgėmės per ilgąjį savaitgalį, kokios bus jo pasekmės. Jei pasekmių nebus, išlaikysime tas tendencijas, galime kalbėti apie gegužės pirmąjį dešimtadienį, priimti dar didesnius karantino švelninimo sprendimus. Matyt, karantino režimas gali užtrukti, bet jis gali būti gerokai atpalaiduotas.

Reikia vertinti aplinkybes, kad visa visuomenė, ne tik mūsų, buvo įtikėjusi mitais, kad šis virusas pavojingiausias tam tikros rizikos grupės žmonėms. Deja, ir ta mirtis, kuri vakar įvyko Santaros klinikose, parodė, kad nuo to niekas nėra apsaugotas – ir sveikas žmogus, turintis stiprų imunitetą, sportuojantis, be žalingų įpročių gali taip pat susidurti su ta tragiška pasekme. Nė vienas nesame nuo to apsaugotas, dėl to karantino švelninimo žingsniai daromi tik su gydytojų specialistų, ekspertų patarimais, nurodymais. Čia ne vien politiniai sprendimai. Čia turi būti politiniai sprendimai, pagrįsti specialistų, ekspertų išvadomis.

Pone premjere, nuo karantino pradžios šalies įmonės atleido daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų, nedarbo lygis jau perkopė 10 proc. Darbo vietas, akivaizdu, šluoja ne vien karantinas, bet ir vėluojanti ir daugeliu atvejų neaiški valstybės ekonomikos skatinimo programa. Galbūt Vyriausybės atstovai, kurie kasdien praneša apie koronaviruso statistiką, galėtų kasdien visuomenei pranešti, kokia parama šalies ekonomikai jau skirta, kiek pervesta pinigų, kokiam įmonių skaičiui ir t.t.? Šiame etape tai būtų ne tik svarbi informacija, bet ir tam tikras spaudimas valstybės institucijoms, kaip manote?

– Be abejo. Tą informaciją jau gauname kiekvieną rytą, kada pas mus vyksta vadinamas COVID-19 viruso suvaldymo komiteto posėdis. Tikrai tą informaciją artimiausiu metu galėsime skelbti kasdien, kaip keičiasi su valstybės parama verslo situacija. Skaičiai yra įspūdingi. Jei kalbėtume apie individualia veikla užsiimančius asmenis, ta pagalba jau yra teikiama, ir iš 45 tūkst. užsiregistravusių asmenų daugiau nei 28 tūkst. jau yra išmokėta. Lygiai taip pat kalbame apie mokesčių atidėjimą, kuris veikia, apie paskolų palūkanų kompensavimą – jau pradėjęs veikti mechanizmas, taip pat garantijų, lengvatinių paskolų suteikimą.

Matyt, geriausiai tie skaičiai bus atspindimi, kai kiekvieną dieną galėsime tam tikru periodiškumu paskelbti, kaip keitėsi situacija, taip pat ir darbo rinkoje, kiek yra prastovų. Pavyzdžiui, apie prastovas paskelbė 35 tūkst. įmonių, tai liečia daugiau nei 240 tūkst. darbuotojų. Bet tų, kurie kreipėsi, kad prastova būtų kompensuojama, yra gerokai mažiau, siekia apie 10 procentų.

Reikia suprasti ir valstybės biurokratinį mechanizmą, ypatingai – su finansiniais sprendimais. Kažkas iš labai garbių verslo asociacijų atstovų pasakė „imkite ir duokite pinigus". Na, tai yra pinigai, pakankamai dideli pinigai, dėl to jie turi atitikti tam tikrus teisės aktų reikalavimus. Bet aišku, mes tai spartiname, kiekvieną dieną tas klausimas yra darbotvarkėje. Ekonomikos klausimas dabar lygiagrečiai eina į pirmas gretas, ir tą informaciją paskelbsime.

Priemonių yra pakankamai daug, bet tų priemonių, kurios yra paskelbtos, [sąrašą] mes taip pat pildome. Šiandien buvo priimti sprendimai – juos, matyt, paskelbsime rytoj – dėl klimato kaitos programos priemonių skatinimo. Visos priemonės, kurios yra numatytos – apie 170 mln. Tikiuosi, mūsų lietuviškam verslui ir paslaugoms tai bus didžiulė injekcija, kalbant ne tik apie darbo vietų išlaikymą, bet ir plėtrą. Maksimalūs terminai yra gegužės, birželio mėnesiai. Daugelis tų priemonių bus paleidžiamos iškart, po poros savaičių, nereikia ilgų projektinių dalykų spręsti.

Lygiai tas pats šiandien buvo svarstyta dėl papildomų lėšų į kelių plėtros programą įliejimo, nes irgi matome, kokios priemonės yra paruoštos – Lietuvos kelių tiesimo įmonės bei su jomis susijusios – karjerai, asfaltbetonio gamyba ar kt. – yra pasirengę, ir, tikiuosi, kad savo pajėgumus galės didinti. Be tradicinių priemonių, kurios buvo paskelbtos karantino pradžioje, kiekvieną dieną ieškome priemonių, kurios būtų tvarios, investicijos duotų grąžą – ar tai liestų tas pačias statybas, ar kt. Esminis dalykas, kad kuo daugiau tos vertės liktų Lietuvoje, kad čia būtų mokami mokesčiai, atlyginimai.

Manau, artimiausiu metu paskelbsime ir ilgalaikį ekonomikos gaivinimo planą, susijusį su metų pabaiga ir kitais metais, kalbant apie kertinius dalykus, kaip mes gyvensime jau išėję iš šios krizės, kaip galėsime tvariai skatinti mūsų ekonomikos augimą ir palaikymą.

Dalį skaičių paminėjote. Kol kas oficialiai maždaug 2500 darbdavių yra paskelbę prastovas, tai viso labo yra 14 tūkst. darbuotojų. Kaip ir minėjote, daugiau nei 40 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų kreipėsi dėl išmokos, 275 eurų per mėnesį. Dar apie 50 tūkst. žmonių turi nedarbingumą dėl saviizoliacijos, vaikų, senolių, neįgaliųjų priežiūros. Bet kalbant apie trumpesnį laikotarpį, jūsų nuomone, kaip keisis skaičiai artimiausiu metu, tarkime, iki gegužės vidurio?

– Paminėjote atleistų darbuotojų skaičių. Jei imtume darbuotojų skirtumą atleistų nuo karantino pradžios ir priimtų, svyruoja apie 10 tūkst. Vėlgi, įvairios aplinkybės yra, kada kas paskelbė, ar kreipėsi papildomai tie, kurie buvo nesikreipę į Užimtumo tarnybą. Kol kas matau, kad balansas nėra tragiškas ir tikrai nėra drastiško žmonių atleidinėjimo. Be to, yra atskiros verslo veiklos, kurios papildomai samdosi darbuotojus, tai yra labai svarbu.

Dar daugiau, kalbant apie skaičius ir galimą nedarbą, šiandien tikrai nekalbame apie biudžetinio sektoriaus mažinimą, optimizavimą, jų atlyginimų karpymą ar griežtos taupymo politikos įvedimą. Atvirkščiai – manome, kad tos numatytos valstybės lėšos turi būti leidžiamos efektyviai.

Žvelgiant į šiek tiek tolimesnę ateitį, matyt, reikės pagalbos mūsų viešbučiams atsigauti, konferencijų centrams – vietos, kurios yra numatytos valstybės biudžete, įvairiausių konferencijų organizavimo, mokymų teikimo, tai taip pat gali būti nukreipta į šio sektoriaus atsigavimą, perkant paslaugas iš šio sektoriaus, kad ten būtų kuriamos ir išlaikomos darbo vietos ir mokami mokesčiai.

Kol kas tikrai nenoriu spėlioti. Manau, kad tos priemonės, kurios yra suteiktos, kalbant ir apie prastovų kompensaciją, jomis reikia naudotis. Sąlygos tikrai yra pakankamai geros, kalbu apie atlyginimo kompensavimo modelį, kai 10 proc. dengia verslas ir 90 proc. – valstybė. Ir kitos priemonės, susijusios su apyvartinėmis lėšomis, atsiskaitymu tarp sąskaitų, reikia, kad įsivažiuotų. Matome, kad tie procesai juda. Tikiuosi, kad balandis bus tas mėnesis, kai galėsime pilnai visas priemones paleisti.

Bet dar kartą pabrėžiu – kartais matau nuogąstavimų iš verslo pusės, kad norint gauti kažkiek milijonų, reikia pateikti ataskaitą. Na, mes negalime tiesiog duoti pinigų tam, kas paprašė. Minimalūs reikalavimai tikrai turi būti išlaikyti. Kiekvieną dieną, kiekviename posėdyje yra aiškus pasakymas – visos inspekcijos, kontoros, kur išduoda leidimus, licencijuoja sprendimus, jos turi dirbti visiškai kitokiu režimu. Tai turi būti greiti, žaibiški sprendimai, nebijant prisiimti atsakomybės. Galbūt ir klaidų bus padaryta, bet tuos sprendimus reikia priiminėti. Nes kai įsiveliame į biurokratinį mechanizmą galima užvilkinti bet kokį procesą, kuris yra labai geras ir reikalingas.

Žinote, yra žmonių, kurie bijo priimti sprendimą, tada bando jį nukelti, atidėti į stalčių, ar pas viršininką nueiti. Tai yra netoleruotina, ir tai visi ministrai žino. Visos institucijos turi ne trukdyti, o padėti ir verslui, ir valstybei, pasižiūrėti visiškai kitomis akimis – nuo jų daug kas priklauso, kaip toliau mes visi gyvensime.

Pradėjote kalbėti apie likvidumo paskolas. Šiandien kalbėjau su dviejų prekybos tinklų, kurie dirba visose trijose Baltijos šalyse, atstovais: vieno tinklo – vadovu, kito tinklo – valdybos pirmininku. Jie sako, kad Estijoje apyvartumo paskolos jau įmonių sąskaitose. Lietuvoje – dar ne. Kuo jūs tai aiškinate?

– Sunku pasakyti. Kalbant apie atskiras institucijas, analogiškas, kaip mūsų „Invega" – kiekvienoje valstybėje yra priimti skirtingi biurokratiniai mechanizmai. Manau, kad šiuo atveju mums nereikia lygintis trumpalaikiame laikotarpyje, reikia žiūrėti į ilgesnį laikotarpį. Dar kartą pasikartosiu: taip, kai kurių institucijų sprendimai yra per lėti, bet suprantu ir tuos žmones – reikia daug pakeisti. Pas mus reikėjo nemažai įstatymų pakeisti, jų įsigaliojimo sulaukti, ir po to tie poįstatyminiai aktai kartais tikrai per ilgai užtrunka, reikia pripažinti. Bet supraskime, kad skirstomos milijardinės lėšos. Tvarka turi būti, turi būti griežta finansinė atskaitomybė, ir tų lėšų išmokėjimo ir panaudojimo teisėtumas.

Premjere, ar neverta paskirti vieną žmogų su reikalingu štabu, kad jis koordinuotų krizinį ekonomikos skatinimo planą, galų gale – reikalautų institucijų bendradarbiavimo, susikalbėjimo ir t.t.?

– Taip yra padaryta. Kalbant apie krizės valdymą, yra ekonomikos komitetas, kuriam vadovauja mano patarėjas Lukas Savickas, o nuo pirmadienio tai bus Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, su visais įgaliojimais koordinuoti, tiek kalbant apie valstybės institucijų veiklą, tiek ir kontaktus su socialiniais partneriais, verslu. Ta vadinama grupė atsirado, kai buvo įkurtas COVID-19 krizės valdymo komitetas, tas procesas yra padarytas ir tikrai efektyviai veikia.

Lukas Savickas bus tas žmogus, kuris koordinuos visų institucijų veiklą? Grįžtant prie to, ko klausiau prieš tai – įsivaizduokite situaciją, pvz., prekybos įmonių, kurios prekiauja rūbais, batais, sporto prekėmis ir kt. Jų pelno marža tradiciškai yra apie 5 proc. nuo apyvartos, nuomojamos patalpos dažniausiai didžiuosiuose prekybos centruose, kurie dabar nedirba. Įmonėms fiziškai jau dabar gali trūkti pinigų, ir turbūt dažnai jau trūksta.

– Kalbantis apie kiekvieną iš sferų, kur šiandien priėmėme koncepciją – artimiausiame Vyriausybės posėdyje trečiadienį tai bus patvirtinta reikalingais teisės aktais. Dėl nuomos santykių sureguliavimo priimtas sprendimas, kad valstybė iki 50 proc. nuomos galės padengti, jei nuomotojas suteiks ne mažiau nei 30 proc. nuolaidą nuomininkui. Tai taip pat turėtų būti gana ženkli paspirtis.

Šiandien kalbame apie šios kompensacijos galiojimą karantino laikotarpiu plius dar du mėnesius. Socialiniai partneriai paprašė, kad galbūt būtų 3 ar 4 mėnesiai, mes tai svarstysime. Bet šiai priemonei irgi numatyta apie 100 mln. eurų – padengti nuomos išlaidas toms įmonėms, kurios veiklos nevykdo arba susiduria su ženkliais praradimais dėl mūsų įvestų verslo ribojimų.

Tad jei didelį prekybos centrą operuojanti bendrovė suteikia karantino laikotarpiu nuomininkui 30 proc. nuolaidą, ta likusi sumos dalis, 70 proc., yra dalinama per pusę ir tik 35 proc. nuo buvusios sumos lieka tam, kas nuomojasi, o likusius 35 proc. padengia valstybė, tokia sistema?

– Kol kas dar konceptualiai nesutarėme, turime tą teisinį reguliavimą pažiūrėti. Bet iš principo tai, ką jūs pasakėte – taip, pusę tos nuomos sumos tikrai galėtume padengti, jei solidariai, bent 30 proc. prie to prisidės operatorius, kuris valdo tas patalpas.

Tai – ir tam tikras spaudimas mažinti kainas krizės laikotarpiu?

– Tai – ne spaudimas, o solidarumas, tiek valstybės, tiek nuomotojų, kurie galėtų daryti nuolaidas ir sumažinti nuomos kainas.

Kiti dalykai: kokios planinės medicinos procedūros gali būti atnaujinamos ir kada? Žinau, kad sudarėte ekspertų grupę, kurie dirba šiuo klausimu, ar yra kažkokie sprendimai?

– Vakar buvo priimtas sprendimas sveikatos apsaugos ministerijai per savaitę parengti planinės medicinos atgaivinimo planą. Nes tikrai matome situaciją, turime mėnesį laiko karantiną, ribojimus, ir gali susiklostyti tokia padėtis, kai dėl planinių paslaugų neteikimo galime turėti tokius pačius ar net didesnius praradimus sveikatos ir gyvybių, nes sistema yra šiek tiek įdėta į kitokius rėmus.

Dėl to tikiuosi, kad per savaitę tas darbas bus padarytas, sveikatos apsaugos ministras tą pavedimą turi. Dirbdami kartu ne tik su sveikatos apsaugos ministerija, bet ir gydytojų ekspertų grupe, kuri yra prie mūsų komiteto, turėsime galvoti, kaip pradėti teikti tas paslaugas, kurios yra reikalingos. Turime įvairiausių ligų, ligonių, ir tie atidėti planiniai gydymai kelia grėsmę mūsų gyventojams. Tad sveikatos priežiūros sistemą reikia įvedinėti į kitokį režimą, kad planinės paslaugos būtų teikiamos.

Premjere, Europos Komisija šiandien paskelbė Europos veiksmų planą, karantino atšaukimo gaires. Ar turite informacijos, kada gali būti atnaujintas laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje?

– Atvirai sakau, šiandien tokia diena, kad mačiau tik elektroniniame pašte esančią nuorodą, bet net nebuvo laiko jos atsidaryti. Manau, šiandien vakare pastudijuosime, pažiūrėsime, kokios priemonės yra. Šiek tiek pristatė ir užsienio reikalų ministras. Turbūt žmonių judėjimas priklausys nuo situacijos, kaip ji klostysis pirmiausia aplinkinėse valstybėse. Prognozuočiau, kad dar pakankamai ilgą laiką valstybės narės saugosis nuo perteklinių, turistinių kelionių, bet galbūt atsiras galimybės žmonėms vykti į verslo susitikimus, tam tikras konferencijas, kur reikalinga priimti bendrus sprendimus. Tad, žiūrint į tikslus ir karantino atlaisvinimo planus, tikėtina, kad tai galėtų būti antra gegužės pusė.

Laisvas asmenų judėjimas Lietuvoje per Velykas buvo suvaržytas, laukia kitas panašus savaitgalis – Motinos diena ir dar geresni orai. Ką planuojate?

– Manau, kad šiandien turėtume kalbėti ir įsivertinti praėjusio savaitgalio mūsų rezultatus. Nors iš tikrųjų skaičiai yra įspūdingi, bandančių patekti, įvažiuoti, kai tikrai nebuvo būtinumo, yra pakankamai dideli. Vertinsime situaciją. Jei mums ekspertai, medikai, epidemiologai, infektologai pasakys, kad tokią priemonę reikia pritaikyti ir tam savaitgaliui, Vyriausybė yra pasiryžusi tai padaryti ir padarys. Vėlgi, tai nėra vien politiniai sprendimai – tai yra politiniai sprendimai, pagrįsti tiek statistika, tiek prognozėmis, tiek mūsų ekspertų išvadomis.

Žmonių susibūrimų, pramogų draudimas, kaip pats minėjote, ko gero, išliks ilgiausiai. Bet jau poryt Vilniuje rodomas kinas vadinamajame „drive in" kino teatre, kur atvykstantieji galės žiūrėti kiną neišlipdami iš automobilių. Kitose šalyse tokiu būdu aukojamos šv. Mišios, bendruomenės gali susirinkti automobiliais. Panašu, kad kūrybiškų sprendimų galima sugalvoti ir karantino laikotarpiu?

– Be abejo. Tikrai džiaugiuosi, kad atsiranda tokios iniciatyvos, tikrai matome tą kultūros renginių poreikį. Matyt, tai labiausiai įvertinome, kai netekome tokios galimybės – ir į teatrą, ir į kino teatrą nueiti, aplankyti muziejų, parodą. Tada pajautėme, ką iš tiesų praradome. O praradome labai daug. Dėl to tokios iniciatyvos yra sveikintinos. Šiandien į jas sureagavome – priimtas sprendimas, kalbant apie masinių renginių draudimą, padaryti išimtį dalyvauti tokiuose renginiuose būnant automobiliuose – ar tai būtų kino teatras, ar šv. Mišios, gal kažkas sugalvos dar kokį panašaus tipo renginį, kai į aikšteles suvažiuoja automobiliai, neatidaromos durys ir langai, automobilyje yra ne daugiau kaip du asmenys, – šis ribojimas netaikomas šeimoms su nepilnamečiais vaikais. Tokiu būdu tikrai galima saugiai pasižiūrėti kiną, galbūt kažkas koncertą suorganizuos.

Svarbiausia, kad mes laikytumėmės to režimo – niekas iš automobilių neišlipa, automobilyje – ribotas žmonių skaičius, nėra jokio maišymosi, jokių kontaktų išlipus iš automobilio. Jei tą sąlygą įgyvendinsime, šie renginiai nuo rytojaus yra leidžiami ir sureglamentuoti.

Jūs savo socialinio tinklo paskyroje raginate Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir savivaldybes dirbti operatyviai, rezultatyviai ir nekonkuruoti. Kas su kuo konkuruoja, premjere?

– Galbūt dabar tos aistros yra aprimę. Bet matėme pačioje krizės pradžioje, kad tokio blaškymosi yra, kas pirmiau informaciją paskelbs, kas pirmiau pakomentuos socialiniuose tinkluose apie sveikatos būklę, ligonių kiekį. Tokia konkurencija tikrai nebuvo reikalinga tarp atskirų savivaldybių, merų, mūsų institucijų. Čia nėra kur konkuruoti, čia reikia tiesiog dirbti, žiūrėti, kokios idėjos pas ką yra geresnės ir jas adaptuoti. Jei yra klaidos, tas klaidas išsakyti tiesiogiai, o ne per socialinius tinklus, ką mes, tarp kitko, dabar labai neblogai darome su daugeliu merų, kurie turi galbūt kitokią poziciją, požiūrį, bet tie klausimai sprendžiami.

Čia konkurencijos neturi būti. Tai yra darbas dėl visų mūsų gyvybės ir sveikatos. Jokios konkurencijos negali būti, tik bendradarbiavimas. Ir nereikia pasirodyti, kad kažkas protingesnis ar kad kitas kokią kvailesnę mintį pasakė. Turime sutelktai dirbti, tai kviečiu daryti nuo pirmos dienos, kad nebūtų nereikalingų aistrų, bet būtų argumentuotos darbinės diskusijos ir sprendimų priėmimai. Tai yra svarbiausia. Jei sprendimai priimami ne tokie, jie gali būti keičiami, priklausomai nuo situacijos. O situacija dabar keičiasi kasdien. Nors dabar gal dinamika kiek pasikeitė, bet pirmomis dienomis ryte situacija buvo vienokia, per pietus – kitokia, o vakare – dar kitokia.

Darbas nuotoliniu būdu išmokė daugelį įvairių naujienų – ne tik mes kalbamės nuotoliniu būdu, bet ir Vyriausybė dirba nuotoliniu būdu. Ministrams tai atveria naujas galimybes. Finansų ministras šiandien Vyriausybės posėdžio metu rūkė savo kabinete. Jūs, kaip buvęs generalinis komisaras, turbūt galėjote įspėti, kad jam gresia administracinio pažeidimo nuobauda, įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Kaip jūs tai vertinate?

– Jūs pasakėte, kad atvėrė kitas galimybes. Iš tiesų, kalbant apie darbo efektyvumą, yra tikrai didelių pliusų, kalbame dalykiškai, galbūt tokių tuščių diskusijų mažiau. Bet tuo metu, kai kameros nemato... Vyriausybės posėdyje tokios galimybės [rūkyti] nebuvo, ministrai tiesiog išeidavo į nustatytą vietą. Vyriausybėje turime tris ministrus, kurie rūko.

Dėl šiandienos, tikrai suprantu ministro atsakomybę, matyt, ta surūkyta cigaretė, kai kiekvieną dieną virš galvos kabo ekonomikos, finansų problemos, jam galbūt padėjo nusiraminti. Bet tikrai kviečiu jį mesti šį žalingą įprotį, tai sakau visiems trims mūsų rūkantiems ministrams. Tikrai to netoleruoju, ypatingai – darbo vietoje. Suprantu, kad galbūt buvo padaryta klaida. Bet, matyt, pats geriausias nubaudimas yra viešumas. Jau posėdžio metu iškart į savo telefoną gavau nuotrauką, ministras buvo paviešintas ir posėdyje įvardintas, manau, kad yra tikrai pakankama nuobauda ir toks įspėjimas. Tad tikrai to negalima daryti.

Kalbant labai rimtai, suprantu, kad jei kas nors filmuotų tą dviejų mėnesių Vyriausybės darbą šiame pastate ir kituose, tikrai matytume visko, nes tai – nestandartinė situacija. Galbūt iš šalies pažiūrėjus kartais ir juoką sukelia, atrodo, kad taip ir būti negalėjo. Bet to negalima daryti net ir tada, kai kamera nemato – rūkyti kabinete tikrai nėra gražus poelgis. Bet, manau, viešumas, operatyvi reakcija socialiniuose tinkluose ministrui bus gera pamoka.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.4375

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (94)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Sinoptikai pateikė savaitgalio prognozę: grįžta kone tropinis karštis (16)

Artimiausiomis dienomis anticiklonas lems saulėtus ir daugiausia sausus orus.

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (56)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (173)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (217)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (57)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (170)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (112)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (15)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (65)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina