aA
Paaiškėjus, kad Konstituciniam Teismui (KT) sprendžiant, ar imtis nagrinėti pensijų reformos atitikimo Konstitucijai, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) narys Stasys Jakeliūnas buvo susitikęs su KT pirmininku Dainiumi Žalimu ir kalbėjo būtent apie šią reformą, opozicija iškėlė klausimą, ar tokie susitikimai neturėtų būti vertinami kaip tiesioginis spaudimas teismui.
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Dar liepos 26 dieną 30 Seimo narių kreipėsi į KT dėl pensijų reformos. Teismas iki šiol nėra priėmęs sprendimo, ar imsis nagrinėti šį klausimą. Ketvirtadienį laidoje „DELFI Diena“ kalbėjęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad S. Jakeliūnas darė spaudimą ir grasino KT teisėjams, kad teismas šio klausimo nesiimtų. Pats S. Jakeliūnas šiuos kaltinimus atmetė.

DELFI šaltinių žiniomis, S. Jakeliūnas galėjo spausti D. Žalimą nesiimti pensijų reformos klausimo dėl to, kad išankstinį kreipimosi vertinimą atliko KT teisėja Daiva Petrylaitė, kurios sesuo, advokatė Vida Petrylaitė, yra atlikusi pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Dėl to, jeigu KT imtųsi pensijų reformos svarstymo, kiltų klausimas dėl teismo nešališkumo.

Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI / Domantas Pipas

Iškart po to, kai pasirodė žinia apie S. Jakeliūno ir KT pirmininko susitikimą, naujienų agentūra BNS paskelbė informaciją, kad teisėja D. Petrylaitė buvo nušalinta nuo išankstinio tyrimo dėl pensijų sistemos reformos, paaiškėjus, kad jos sesuo advokatė Vida Petrylaitė yra prisidėjusi rengiant parlamentarų kreipimosi argumentus.

Pasak D. Žalimo, toks sprendimas priimtas išaiškėjus, kad teisėjos sesers konsultacijų privatiems pensijų fondams teiginiai yra „pažodžiui nugulę į pareiškėjo (Seimo narių grupės – DELFI) kreipimąsi“.

Jakeliūnas pereina į puolimą

Tačiau Seimo narys S. Jakeliūnas ne tik neigia daręs spaudimą D. Žalimui dėl KT teisėjos D. Petrylaitės, bet ir DELFI sakė svarstantis dėl šios situacijos kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

„Po KT pirmininko pareiškimo dėl teisėjos nusišalinimo, ir kas ne mažiau svarbu, po jo žodžių, kad į kreipimąsi yra sugulę jos sesers paruošti teiginiai pensijų fondams, tai yra vienas rimčiausių skandalų tiek KT, tiek galbūt Seimo istorijoje. Tai yra labai rimta, mano įsitikinimu, nes yra atstovavimas pensijų fondams, neleistinai ir neteisėtai, tikriausiai pažeidžiant Konstituciją. Tarp tų pasirašiusių yra Šedbaras, buvęs KT teisėjas, Ingrida Šimonytė, kuri buvo pasirengusi atstovauti teisme tai 30 Seimo narių grupei“, – DELFI sakė S. Jakeliūnas.

Jis mano, kad jeigu tekste yra sugulę teiginiai, kurie yra ruošti pensijų fondams, ir jie pateko į Seimo narių kreipimąsi į KT, jo vertinimu, tai yra de facto atstovavimas pensijų fondų interesams.

„Teisėja turėjo nusišalinti kaip minimum anksčiau, dabar gali būti keliamas klausimas jos atsistatydinimo arba atstatydinimo. Nes ji turėjo interesų konfliktą, apie tai turėjo žinoti ir iš karto turėjo nusišalinti, kai tik buvo paskirta vertinimui. Ji yra sesuo konsultantės, teisininkės ar advokatės, kuri dirba ar dirbo su pensijų fondais“, – teigė LŽVS frakcijos narys.

Jis mano, kad politiškai vertinant tai yra problema, kai Seimo narių kreipimesi naudojamos verslui skirtos formuluotės. Anot jo, jeigu Seimo nariai būtų savarankiškai kreipęsi pagalbos į V. Petrylaitę su prašymu padėti suformuluoti kreipimąsi į KT, teisininkė turėjo nusišalinti.

„Ji negalėtų to daryti. Jeigu ji tą darė, tai ji turėjo interesų konfliktą ir turėtų nusišalinti nuo darbo su Seimo nariais. Tai būtų pažeidimas jos kaip teisininkės. Tai jos formuluotės negalėtų būti priimtos ir svarstomos KT, tai yra iš mano bendro supratimo“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.

Skaistė: naudojomės keliais dokumentais

Viena iš minėto Seimo narių kreipimosi autorių, TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė DELFI pripažino, kad rengiant kreipimąsi į KT iš tiesų buvo naudojamasi keliais dokumentais, tarp jų ir tuo, prie kurio rengimo prisidėjo D. Petrylaitės sesuo V. Petrylaitė. Tačiau tame ji nemato nieko blogo.

„Rengdami šį kreipimąsi į KT mes naudojomės daugeliu dokumentų. Ten buvo ir aiškinamieji raštai Seimo rengtų dokumentų, ir Konkurencijos tarybos išvada, ir lygiai taip pat Investicijų ir pensijų fondų asociacija buvo oficialiai atsiuntusi teisinę išvadą su visais parašais ir Seimo komitetų nariams, ir komitetų vadovams, ir valstybės pareigūnams. Tai buvo viešai prieinamas dokumentas, kuriuo reikia naudotis“, – DELFI komentavo Seimo narė.

Anot jos, kreipimesi yra išskirti keturi aspektai: automatinis gyventojų įtraukimas dalyvauti pensijų fondų II pakopoje, teisėti lūkesčiai, konkurencijos trūkumas, kai „Sodrai“ paskiriami administruoti visi anuitetai, ir terminai, per kuriuos viskas turi būti įgyvendinta.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Dėl automatinio įtraukimo buvo vadovaujamasi Seimo teisės departamento pateikta informacija ir išvada. Žiūrint į konkurencinį aspektą dėl anuiteto, buvo remtąsi Konkurencijos tarybos pateikta išvada, na o žiūrint į teisėtų lūkesčių aspektą, kurį išskyrė būtent pensijų fondų atstovai ir pensijų fondų dalyviai, buvo remtasi tuo atliktu teisiniu vertinimu. Kadangi ten buvo viskas gražiai chronologiškai išdėstyta, surašyti iš aiškinamųjų raštų duomenys, tai nematau prasmės dar kartą tą darbą daryti, jeigu jį kažkas padarė. Nematau nieko slapto, mes tikrai tą informaciją buvome gavę ir ja pasinaudojome“, – sakė G. Skaistė.

Ji teigė neatkreipusi dėmesio į dokumentą pasirašiusių teisininkų pavardes, todėl ir nežinojusi, kad V. Petrylaitė yra KT teisėjos D. Petrylaitės sesuo. Vertindama S. Jakeliūno pasisakymus, G. Skaistė teigė juos vertinanti kaip bandymą diskredituoti Seimo narių teisę kreiptis į KT su klausimais.

„Tai yra bandymas diskredituoti Seimo narių teisę paklausti, ar įstatymai atitinka Konstituciją. Mes gi nepaneigėme pačios esmės įstatymo, mes tiesiog klausėme, ar atitinka Konstituciją. Ar teisė paklausti turi būti kažkaip reglamentuojama, o klausimų forma, kas gali paklausti? Man išvis keisti tokie klausimai. Ir manau, kad Biudžeto komiteto pirmininkui, kaip atsakingam žmogui, kuris galų gale turės prisiimti atsakomybę už tas reformas, tikrai nederėtų taip elgtis“, – situaciją įvertino politikė.

Sinkevičius: tokie susitikimai turi aiškią potekstę

Paprašytas įvertinti susiklosčiusią situaciją, kai KT svarstant tam tikrą klausimą, su teismo pirmininku susitinka politikas ir kalba būtent ta tema, DELFI kalbintas konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius sakė, kad tokie susitikimai yra nepriimtini, o konkrečiai S. Jakeliūno elgesys, anot jo, yra neatsakingas.

„Šita situacija gali kelti tam tikrų klausimų. Pirma, kodėl ponas Jakeliūnas nutarė būtent dabar nueiti pas KT pirmininką, kaip jis sako, susipažinti? Jis jau beveik dvejus metus yra komiteto pirmininkas, nebuvo poreikio susipažinti, o dabar atsirado poreikis susipažinti, kai KT sprendžia, ar priimti nagrinėti bylą. Antras klausimas, jis pats užsiminė, kad bandė aiškinti pensijų reformų praktiką pasaulyje, tai rodo akivaizdų mėginimą arba zonduoti galimą situaciją, arba netiesiogiai pasakyti, kaip yra, gal jūs atkreipkite dėmesį. Tai tokie dalykai yra nepriimtini“, – sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, tokiu elgesiu politikas į keblią padėtį pastatė KT pirmininką D. Žalimą, mat jis negali atsisakyti susitikti su Seimo komiteto pirmininku, jeigu iš politiko pusės toks pageidavimas yra.

„Bet susitikimas kam skirtas? Jeigu tai, tarkime, susiję su KT finansavimu, jeigu būtų individualus skundas darbuotojų ir panašiai, tai galima suprasti tokius dalykus, kad komiteto pirmininkas ateina pas KT pirmininką ir aiškinasi tokius dalykus. Bet kai komiteto pirmininkas ateina prieš teismui apsisprendžiant, ar priimti nagrinėti Seimo narių grupės prašymą, tai bent aš galiu suprasti, kad toks elgesys komiteto pirmininko yra netoleruotinas, nes jis netiesiogiai bando psichologiškai daryti poveikį. KT pirmininkas labai aiškiai pasakė: apie bylą jokių kalbų nebuvo, bet pats Seimo komiteto pirmininkas sako, kad jis aiškino reformų prasmę ir panašiai“, – komentavo ekspertas.

Vytautas Sinkevičius
Vytautas Sinkevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis pabrėžė, kad lygiateisiškumo principas ir teisingas teisinis procesas reikalauja, kad visos šalys būtų lygios. Jeigu pačiam teismui kiltų klausimų, teisėjas pranešėjas galėtų pakviesti suinteresuotus asmenis, tačiau visus, ne tik vieną pusę.

„Kai dabar kuriama situacija, kai Seimo komiteto pirmininkas ateina vienas pas KT pirmininką ir nesuprantama, apie ką kalba. Čia ir kyla klausimas. Aš labai gerbiu KT pirmininką, jis yra tolerantiškas, mandagus žmogus, jis negali atsisakyti priimti Seimo komiteto pirmininką, bet Seimo nariai, kiti pareigūnai turi jausti milžinišką atsakomybę – ko jiems eiti į KT? Ko jiems ten eiti apskritai? Jeigu jie nori išsiaiškinti procedūras, kaip kas svarstoma, kokios pasekmės kyla, kaip atstovaujama byloje, yra Seimo teisės departamentas, ten žmonės puikiausiai tuos dalykus žino, tai pakanka iš vieno aukšto pereiti į kitą ir viską sužinosi“, – DELFI sakė MRU profesorius.

Jis nesupranta tokio politikų vaikščiojimo į KT ir yra įsitikinęs, kad tokia praktika yra netoleruotina. Be to, anot profesoriaus, KT pirmininkas tokiais vizitais pastatomas į dviprasmišką padėtį ir turi aiškintis visuomenei, kad susitikimo metu apie bylą kalbėta nebuvo. Anot profesoriaus, tokie vaikščiojimai į KT turi aiškią potekstę ir yra nepriimtini.

Įžvelgia veidmainiškumą

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Justinas Dementavičius atkreipė dėmesį į kitą dalyką – „valstiečių“ reakciją į šį S. Jakeliūno elgesį.

„Politika yra visos bendruomenės reikalas, o demokratinėje sistemoje neišvengiamai svarbiausiais tampa įvairūs valdžios atstovai ir vadinamieji lyderiai. Todėl susitikimai tarp politikų, teisininkų, verslininkų, žurnalistų, visuomenės lyderių, akademinės bendruomenės narių yra galimi ir net būtini, jei norime, kad politikoje nebūtų daromos vaikiškos klaidos ir kad teigiami pokyčiai apskritai įvyktų. Galiu įsivaizduoti, kad ponui Jakeliūnui iš tiesų reikėjo kvalifikuoto teisininko patarimo.

Bet mane glumina ne tiek šis susitikimas, kiek pačių „valstiečių“ veidmainiška reakcija. Neseniai be jokių įrodymų nulinčiuojamas Justas Džiugelis, net grasinant jam bylomis, dėl iš esmės panašios pastangos būti politiku. Šiandien Jakeliūnas, atvirai siekiantis prastumti naują pensijų reformą, tampa tariamai neteisingai užpultas“, – situaciją įvertino J. Dementavičius.

Skandalas Konstituciniame Teisme: Jakeliūnas dėl pensijų reformos pereina į puolimą
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

DELFI primena, kad praėjusią savaitę buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Justas Džiugelis buvo priverstas pasitraukti iš frakcijos dėl jam mestų kaltinimų. Seimo narys buvo kaltinamas ne tik tuo, kad bandė skaldyti frakciją, bet ir spaudimu aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Buvo teigiama, kad J. Džiugelis kreipėsi į ministrą su prašymu, kad konkrečią atliekų tvarkymo įmonę tirtų ne Vilniaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas (veikęs iki šių metų liepos 1 d. – DELFI), o kito regiono departamentas.

Nors pats aplinkos ministras K. Navickas teigė, kad jokio spaudimo iš J. Džiugelio pusės nejuto, „valstiečių“ frakcija dėl J. Džiugelio nutarė kreiptis į prokuratūrą.

Širinskienė: tai dvi skirtingos situacijos

Tačiau LŽVS frakcijos narė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė su tokiu vertinimu nesutinka. Anot jos, Seimo narių susitikimai su teisėjais savaime nėra nieko blogo, o S. Jakeliūno ir J. Džiugelio situacijos kardinaliai skiriasi. Visą šią istoriją LŽVS frakcijos narė vertina kaip politinį puolimą.

„Man tikrai labai skaudu, kad į tą kovą yra įveltas mūsų Konstitucinis Teismas ir pademonstruota didžiulė nepagarba jam kaip institucijai. Nes vis dėlto švaistytis tokiais kaltinimais gali tik tada, kai turi neginčijamus įrodymus. (…) Seimo nariams nėra draudžiama susitikinėti su teisėjais, taip pat ir Konstitucinio Teismo. Tačiau yra svarbu, kad jie nepateiktų kažkokių reikalavimų. Nieko panašaus nebuvo, žmonės susitiko, kalbėjosi darbiniais klausimais, susipažino ir tikrai nematau dėl to kažkokios problemos“, – DELFI sakė A. Širinskienė.

Ji mano, kad pateikti savo argumentus politikai gali – yra susiformavusi praktika, kai Seimo narys gali raštu išdėstyti savo nuomonę ir ta nuomonė kartais būna įtraukiama į bylos svarstymą kaip argumentas.

„Šiuo atveju aš matyčiau pažeidimą, jeigu būtų buvęs kažkoks prašymas žengti vieną ar kitą procesinį žingsnį, tai jau tikrai būtų kišimasis į teismo veiklą. Jeigu būtų prašoma ar reikalaujama. Aš taip pat susitinku su Konstitucinio Teismo pirmininku, paskutinį kartą tą dariau LRT studijoje, kur mes kalbėjome teisiniais klausimais. Diskutuosime su juo dėl individualaus konstitucinio skundo. Ar tokie susitikimai pažeidžia kažkokią bendravimo tvarką? Aš tikrai nemanau, kad taip yra“, – sakė politikė.

Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėdama apie J. Džiugelio ir S. Jakeliūno situacijas, A. Širinskienė teigė, kad tai absoliučiai dvi skirtingos situacijos, mat S. Jakeliūnas nieko nereikalavo, o J. Džiugelis ministro prašė konkrečių dalykų.

„Jeigu Jakeliūno atveju mes turime susitikimą be jokių prašymų, nežinome to susitikimo turinio, tai darome prielaidas, kad jame galbūt kalbėjosi apie istorinius ar ekonominius aspektus, tai Džiugelio atveju mes žinome, kad buvo ne tik aptarimas ar diskusija dėl atliekų. Buvo labai konkretus Seimo nario prašymas, ką paliudijo ir ministras, kad būtų pakeistos kontroliuojančios institucijos atliekų įmonėje, kuri, kiek man žinoma, ir teisėsaugos akiratyje dabar yra. Tai Seimo narys neturi teisės prašyti ministro, ar siūlyti ministrui, ar spausti pakeisti kontroliuojančias institucijas“, – sakė Seimo narė.

Ji įsitikinusi, kad J. Džiugelis peržengė parlamentinės kontrolės ribas ir atsidūrė tokioje situacijoje, kur jau galima kalbėti apie spaudimą ar piktnaudžiavimą savo statusu. Todėl, anot A. Širinskienės, nei teisiniu nei moraliniu požiūriu S. Jakeliūno ir J. Džiugelio situacijų lyginti negalima.

Konstitucinis Teismas DELFI pateikė savo komentarą: „Konstitucinis Teismas pažymi, kad Seimo narių grupės prašymas dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai yra tik gautas, bet nėra priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Būtent atlikdama išankstinį prašymo priimtinumo nagrinėjimui Konstituciniame Teisme tyrimą teisėja Daiva Petrylaitė nustatė, kad jos sesuo prisidėjo prie Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teisinės analizės, kuria iš dalies remiasi Seimo narių grupė prašyme Konstituciniam Teismui. Remdamasi šia informacija, teisėja nusišalino nuo bylos priimtinumo išankstinio tyrimo ir šis tyrimas buvo perduotas kitam teisėjui. Kitaip tariant, apie nusišalinimą buvo pareikšta ypač ankstyvoje stadijoje, kai Konstitucinis Teismas dar net nėra priėmęs sprendimo dėl Seimo narių grupės prašymo priimtinumo, kitaip tariant, dar nėra aišku, ar šio prašymo pagrindu bus pradėta nagrinėti byla.

Konstitucinis Teismas neturi duomenų, kurie leistų teigti, kad aplinkybės, lėmusios teisėjos nusišalinimą, buvo žinomos anksčiau. Todėl toks teisėjos elgesys –nusišalinti nuo išankstinio bylos tyrimo vos paaiškėjus minėtoms aplinkybėms – yra garbingas ir sąžiningas, atitinkantis Konstitucijos ir įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl jo negali būti keliami jokie kaltinimai.

Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų nepriklausomumas yra esminė Konstitucijos ir teisės viršenybės užtikrinimo garantija. Kita vertus, Konstitucinis Teismas taip pat negali atsitverti nuo visuomenės, jos ar valdžios institucijų atstovų. Kaip įstaigos vadovas, Konstitucinio Teismo pirmininkas neturi pagrindo atsisakyti oficialiai susitikti su visuomenės ar valdžios institucijų atstovais jų prašymu, jeigu norima bendrai susipažinti su Konstitucinio Teismo veikla.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžia, kad nei iš Seimo nario Stasio Jakeliūno, nei iš jokio kito asmens nėra sulaukęs prašymų ar, juo labiau, reikalavimų ar grasinimų dėl šio ar kurio nors kito gauto prašymo nagrinėjimo.

Konstitucinis Teismas yra kolegiali institucija, siekiant maksimalaus nešališkumo ir objektyvumo, jo sprendimus priima 9 teisėjai balsų dauguma, o pirmininko balsas yra tik vienas ir lygiavertis su kitais. Siekiant kuo objektyvesnio ne tik bylų nagrinėjimo, bet ir prašymų priimtinumo tyrimo, net ir šie sprendimai dažniausiai priimami visų teisėjų sutarimu kolegialiai, o ne vienasmeniu pirmininko potvarkiu, kaip būtų galima daryti pagal Konstitucinio Teismo įstatymą.

Konstitucinis Teismas užtikrina, kad taip pat kolegialiai, objektyviai ir nešališkai bus priimtas ir sprendimas dėl minimo prašymo priimtinumo nagrinėti Konstituciniame Teisme. Todėl D. Žalimas ragina politikus nevelti Konstitucinio Teismo į politinių kovų sūkurį, bandant nepagrįstai diskredituoti jo teisėjus, netrukdyti teisėjams atlikti savo pareigas“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (206)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (73)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks (28)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (4)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (33)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (94)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (52)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Paskelbtas pavojingiausių žaislų sąrašas: ko per Kalėdas vaikams geriau nedovanoti

Artėjant Kalėdų karštinei, Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtas 10 pavojingiausių žaislų...