„Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su Lietuvos piliečiais. Turime rūpestį dėl jų Afganistane, bet taip pat ir dėl tų afganų, kurie talkino mums visus šituos metus“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė priminė, kad Lietuva neturi ambasados Afganistane, o lietuviai kariai iš ten išvyko dar birželio mėnesį, todėl dėl žmonių pargabenimo pirmiausiai yra tariamasi su sąjungininkais.
„Kalbame su sąjungininkais, amerikiečiais pirmiausiai. Tačiau taip pat ir kitais. Kalbamės su partneriais, tokiais, kaip Ukraina, kurie taip pat gali mums šitoje situacijoje padėti. Gerai, kad nesame vieni, turime draugų ir bendraminčių. Manau, kad padaryta bus viskas, kas įmanoma, jog tie žmonės parskristų sveiki ir gyvi iki Lietuvos“, – aiškino prezidento patarėja.
Lietuva dėl Talibano valdžios pripažinimo Afganistane, A. Skaisgirytės teigimu, apsispręstų vėliau, įvykiams šiek tiek nurimus.
„Lietuva kartu su Europos Sąjunga priims poziciją. Kol kas įvykiai pernelyg karšti, kad būtų apsispręsta, kaip modeliuoti santykius su būsimąja administracija“, – tvirtino prezidento patarėja, kartu pritardama ES vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio minčiai dėl būtinųjų sąlygų, Talibanui norint užmegzti dialogą su Vakarais.
„Vyriausiasis įgaliotinis Borrelis yra pasakęs, kad tam, jog Europos Sąjunga kalbėtųsi su būsimaisiais Afganistano vadovais, turi būti tam tikras sąlygotumas. Tai yra jėgos nenaudojimas. Kol kas talibai kalba, kad jie netrukdys evakuotis europiečiams ir amerikiečiams, nenaudos (jėgos). Tačiau kol kas. Ar tie pažadai yra tvarūs, labai artima ateitis parodys“, – sakė A. Skaisgirytė.
