„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė LNK sakė, kad kol kas sunku tiksliai suskaičiuoti, kokius finansinius padarinius Lietuvai sukėlė šios vasaros karščiai.
„Kiek ši vasara kainavo, kol kas dar negalime pasakyti tiksliai. Bet galime remtis praeities duomenimis. „Swedbank“ ekonomistai analizavome nuostolius Lietuvos ekonomikai. Ir suskaičiavome, kad Lietuva nuo 1980 metų iki 2017 metų patyrė maždaug vieno milijardo eurų nuostolių. Ir kiekvienas gyventojas tam sumokėjo maždaug apie 300 eurų. Vidutiniškai šiuo metu kasmet yra padaromas vienas milijonas eurų nuostolių“, – LNK sakė ekonomistė G. Ilekytė.
Anot jos, pirmiausia suskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai.
„Pavyzdžiui, nuostoliai infrastruktūrai, kiek padaroma nuostolių žemės ūkiui. (…) Galima lengvai pamatuoti, žvelgiant į maisto produktų kiekį, kokybę. Vėliau, pavyzdžiui, į išaugusias kainas. Bet moksliniai tyrimai rodo, kad yra ir daug tokių netiesioginių, neapčiuopiamų nuostolių. Kaip, pavyzdžiui, nuostolis dėl sumažėjusio produktyvumo.
Reikėtų nepamiršti, kad dalis darbuotojų dirba tokiuose sektoriuose, kaip statybos, žemės ūkis. Natūralu, kad per karščius tie darbuotojai dažnai net negali dirbti, negali atlikti savo darbų“, – pasakojo LNK pašnekovė.
„Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė teigė, jog netiesioginiai nuostoliai gali būti ir žmonių sveikatai.
Karščių metų gyventojai daugiau suvartoja energijos, perka šaltus gėrimus, išbando kitus būdus atsivėsinti.
Ji teigė, jog būtina žvelgti ir į platesnį kontekstą.
„Žvelgiant į Lietuvą reikia nepamiršti ir bendresnio paveikslo – tiek kalbant apie pasaulį, tiek ir apie Europos ekonomiką. Ir ES tyrimų institutas jau dabar prognozuoja, kad šią vasarą buvo fiksuota didžiausia sausra per paskutinius 500 metų“, – sakė LNK pašnekovė.
„Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė pateikė ir Prancūzijos pavyzdį.
„Šalis šios energetinės krizės metu yra kaip pavyzdys – apsirūpinusi ne viena atomine jėgaine, bet dėl sušilusio upių vandens, tos atominės jėgainės negali veikti pilnu pajėgumu. To pasekoje elektros kaina gali išaugti. Ir yra tų iššūkių, apie kuriuos dažnai nepagalvojame“, – kalbėjo ji.
LNK pašnekovė sutiko, jog lyginant Lietuvos situaciją su vakarų Europa, mūsų šalies ekonomika nėra tiek paveikta, kiek kitų ES šalių.
„Bet reikėtų nepamiršti, kad didele dalimi tiek karščiai, tiek potvyniai yra nulemti ir besikeičiančio klimato. Turime prisitaikyti ir išmokti prisitaikyti – tiek investuoti, adaptuotis prie besikeičiančio klimato. Nes tiek moksliniai tyrimai indikuoja, kad jei net visai nustotume teršti aplinką, tų emisijų pakaktų iki maždaug šio amžiaus vidurio, kad klimatas vis tiek šiltėtų“, – LNK sakė pašnekovė.
Visą LNK pokalbį su G. Ilekyte žiūrėkite čia:
