Teisėsauga aiškinasi, ar devynmetės kaunietės pagrobimu įtariamas G. Filipavičius galėjo padaryti ir seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš mažamečius vaikus.
Anksčiau skelbta, kad prieš metus apsimesdamas gydytoju vyras socialiniuose tinkluose siūlė 2–5 metų vaikams gydymą nuo autizmo prisilietimais. Į policiją kreipėsi vieno iš vaikų tėvai, tačiau pareigūnai iškelti bylą tuomet atsisakė.
Patikrinimą atlikę prokurorai šį nutarimą panaikino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę. Įtarimai dėl šio nusikaltimo niekam nepateikti.
Prokurorai prašo kreiptis tėvus, kurių vaikams G. Filipavičius galėjo siūlyti tokį tariamą gydymą.
Plačiau situaciją „LNK Žinioms“ pakomentavo Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė L. Sasnauskienė.
– Jūsų organizacijai priklausančios šeimos taip pat sulaukė žinučių, kuriose buvo siūloma išgydyti autizmą prisilietimais. Gal galite pasidalinti istorijomis?
– Keistų kreipimųsi nuo vasario vidurio iki kovo buvo suaktyvėjimas. Žinučių gavo ne tik šeimos, bet ir į mūsų asociacijos „Facebook“ paskyrą įkrito keista žinutė su sena straipsnio nuoroda apie vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimą, ir kad tai yra to žmogaus specializacija, ir prašo jį rekomenduoti, ir paplatinti tėvams.
– Jūsų asociacija gavo tokį pranešimą?
– Taip, į asociacijos „Facebook“ paskyrą. Žinote, gauname daug įvairių paklausimų, paprašymų pareklamuoti, pasidalinti, įvairių specialistų. Šis toks išskirtinis, nes tėvų grupėse buvau mačiusi, kad ta pati anketa ir [yra] vykstančios diskusijos, kad prašoma atsiųsti vaiko nuotrauką, neva iš vaiko nuotraukos pasakys, ar šis atvejis gydomas ar negydomas.
– Kaip siūlė gydyti vaiką?
– Asmeniškai aš tokius [asmenis] ignoruoju ir stengiuosi nesivelti į diskusijas. Kiek mačiau iš mamų, pradžioje buvo prašoma atsiųsti nuotraukas, vėliau lyg ir susitikimai. Kaip siūloma [gydyti], – labai abstraktūs metodai. Kas dar iš tėvų susirašinėjimų užkliuvo, buvo prašoma, kad tėvai nebūtų šalia. Buvo toks prašymas, kad neva jaus įtampą, jeigu tėvai kontroliuos. Tai juo labiau kelia daug įtarimų.
– Vaikų amžius buvo nurodomas?
– Šito negaliu pasakyti, bet dažniausiai autizmas diagnozuojamas vaikams 2, 4, 5 metų amžiuje. Tai, tikriausiai, tokio amžiaus. O tėvai ieško strimgalviškai pagalbos, nori vaikams padėti ir kartais tos priemonės, ir paieškos būdai nueina ne ta linkme.
– Sakote, vasarį–kovą buvo gautos žinutės. Iš kokios anketos? Kaip mes suprantame socialiniame tinkle „Facebook“. Tai buvo žmogaus vardas ir pavardė, ar kažkoks kitas pavadinimas?
– Ne, tai buvo „Bendras vaikas, elgesys, sprendimai“. Prieš tai buvo kitaip pervardinta „Emocija, pagalba vaikams“, kažkas su emocijų ir elgesio sutrikimais. Anketa ta pati, bet ten kažkuriuo metu pakeitė ir nuotrauką, ir pavadinimą.
– O kas buvo parašyta žinutėje? Kaip gydo, kokiais tyrimais remiasi?
– Ne, nieko neparašyta. Parašyta, kad pastoviai tenka susidurti ir matyti vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimų, kad tai yra jo specializacija, ir prašo rekomenduoti jo ar jos paslaugas tėvams.
– Tėvai, kurie turėjo kontaktą su tuo žmogumi, kuris siūlė neva gydyti autizmą, bendravo. Ką jis jiems sakė, kokiais metodais jis gydo, kuo remiasi?
– Kiek mačiau, kad pradžioje buvo prašoma siųsti nuotrauką, kad pažiūrėti. Grupėje mačiau mamos klausimą, ką mato iš nuotraukos, tikriausiai vaiko nuotrauka buvo nusiųsta. Buvo rašoma, kad tai yra pataisoma, nes girdėjau ir balso žinutes, buvo balso žinutėmis susirašinėjimas. Kiek mačiau buvo kviečiama ir susitikti, atvesti vaikus ir neva palikti vienus, kad nebūtų šalia tėvų.
– Kokios kompetencijos? Kaip tas žmogus save pristato?
– Šito negaliu pasakyti.
– Kuo remiasi, kokiais metodais?
– Tikrai negaliu pasakyti, nes asmeniškai nebendravau, bet nuorodos, nukreipiančios į straipsnius, kur kalbama apie vaikus, gali jiems padėti.
– Straipsniuose buvo jo darbas aprašomas?
– Ne, ne, ne. Seni straipsniai, 10 metų senumo. Straipsnio antraštė apie egzorcizmą. Negaliu pasakyti, nes, žinot, autistiški vaikai yra iš tikro labai skirtingi ir nėra vienos metodikos, tinkančios absoliučiai visiems.
– Įdomu, ką jis siūlė? Kokius būdus?
– Ką ten pasiūlysi, kai yra apsimestinis. Iš karto, sakau, kilo įtarimų ir tėvams, ir man. Aš ignoravau.
– Ką darė tos šeimos, kurios sulaukė tų žinučių? Atsiuntė jums, paklausė, ar tai patikima? Kas vyko toliau, ar buvo kažkoks tyrimas ar tiesiog ignoruotos žinutės?
–Tikrai tėvų grupėse buvo labai aktyvus sujudimas ir perspėjimas, kad galimai yra netikra anketa, ir neapsigaukite. Kiek man žinoma , buvo kreiptasi į e. policijos portalą, su galimybe ištirti, galbūt, kažkokia nusikalstama veikla gali būti. Kiek žinau, buvo nutraukta, kad lyg ir nėra jokių požymių. Tiek ir žinau.
– Tai tėvų forume, susirašinėjimuose buvo apie tai kalbama. O nežinote, ar kažkas bandė pasinaudoti šia paslauga?
– Man nėra žinoma. Man atrodo, tėvai bandė daugiau iš smalsumo, bet tikrai yra budrūs. Mūsų bendruomenė yra labai pažeidžiama <...>.
Norėtųsi palinkėti kreiptis rekomendacijų į kitus tėvus, į mūsų asociaciją. Mes tikrai plėtojame ir paslaugų žemėlapį pagalba autizmui, kur siekiame, kad visos būtų legalios, mokslu pagrįstos paslaugos, terapijos būtų suregistruotos ir nebūtų kažkokių neaiškių gydytojų.
Interviu su L. Sasnauskiene galite žiūrėti čia:
