Parlamentarė siūlo keisti Laisvės premijos apskaičiavimo tvarką, jos dydį nustatant atsižvelgus į galiojančius bazinės socialinės išmokos (BSI) rodiklius.
Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisoms, kiekvienais metais būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais galėtų būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, šiuo metu Laisvės premija siektų apie 10 tūkstančių eurų.
Įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 90 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai. Po svarstymo Žmogaus teisių komitete Seimas šią iniciatyvą svarstys gruodžio mėnesį.
2011 m. rugsėjo 15 d. Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymą, kuriame nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.
ELTA primena, kad Seimas svarstys nutarimo projektą, siūlantį paskirti 2023 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai.
Antrą Laisvės premiją siūloma paskirti Europos Parlamentui.
2023 metų Laisvės premijas P. Plumpai ir Europos Parlamentui numatoma įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. Sausio 13-ąją.
Seimas svarstys, ar 2023 metų Laisvės premiją paskirti P. Plumpai ir Europos Parlamentui
Parlamentarai svarstys Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą nutarimo projektą, siūlantį 2023 metų Laisvės premiją paskirti Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Ketvirtadienį iš Seimo tribūnos Seimo pirmininkė sakė, kad Laisvės premijų komisija šį kartą siūlo skirti dvi Laisvės premijas.
Jeigu Seimas pritartų, Laisvės premija būtų įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, Europos Parlamentui siūloma skirti Laisvės premiją „už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą“.
„Manau, kad abiejų kandidatų nuopelnai žmogaus teisėms ir demokratijai yra neabejotini, todėl kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui“,– sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo narys Artūras Skardžius suabejojo dėl tokio žanro, kaip Laisvės premijos paskyrimas institucijai – Europos Parlamentui.
Anot Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, jei bus pritarta siūlymui skirti Laisvės premiją Europos Parlamentui kaip institucijai, finansinis aspektas bus visiškai simbolinis ir antraeilis.
„Argumentų skirti Laisvės premiją EP yra pakankamai. Sveikinu tokį komisijos sprendimą. Manau, kad tai išmintingas sprendimas teikti dvi premijas. Manau, kad Europos Parlamentas atrodys solidžiai tarp kitų šią premiją užsitarnavusių asmenų ir institucijų”, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Laisvės premijų komisijos sprendimą dėl 2023 metų Laisvės premijų teigiamai įvertino konservatorius Vilius Semeška. Pasak jo, tai įdomus, netradicinis, naujoviškas sprendimas.
Kitais metais Lietuva minės narystės ES 20-metį.
Už nutarimo projektą dėl 2023 m. Laisvės premijos po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai,18 susilaikė. Jo dar laukia svarstymo ir priėmimo stadijos Seime.
2023 metų Laisvės premijas planuojama įteikti Laisvės gynėjų dieną 2024 m. sausio 13-ąją.
2022 metų Laisvės premija buvo įvertintas Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
