„Nemanau, kad galima susitarti dėl visų reikalavimų vienu metu, bet tartis ir kalbėtis yra labai svarbu. Reikia ant stalo pasidėti skaičius, labai realistiškai įsivertinti, ką praktiškai reiškia tie reikalavimai. Man atrodo, profesinės sąjungos mato ir supranta, jog tai puiki galimybė kalbėti apie ilgalaikę perspektyvą“, – Eltai mokytojų ir ministerijos nesutarimus komentavo buvusi ministrė.
„Vis dėlto, aš tikiu, kad profesinės sąjungos yra linkusios susitarti ir įsivertinti savo reikalavimus ir valstybės galimybes. Labai svarbu kalbėti apie ilgalaikę perspektyvą“, – akcentavo Seimo narė, pabrėždama, kad dabartinis ministras Gintautas Jakštas nebėga nuo derybų ir inicijuoja pokalbius su profsąjungomis.
J. Šiugždinienė įsitikinusi, kad ne tik ministerija, bet ir profsąjungos nenori trikdyti ugdymo proceso.
„Tikrai tikiu, kad niekas nenori trikdyti ugdymo proceso, kad to nenori ir profesinės sąjungos. Manau, kad yra galimybė kalbėtis ir tartis dėl to, kas yra realu ir įgyvendinama“, – optimistiškai vykstančias derybas vertina parlamentarė.
Opozicinių partijų svarstymus pasitraukti iš švietimo susitarimo vertina neigiamai
Pasigirdusius opozicinių partijų svarstymus pasitraukti iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo J. Šiugždinienė vertina blogai. Anot jos, jei opozicija pasitrauks, kita Vyriausybė liks be įsipareigojimų švietimo bendruomenei.
„Kol kas aš girdėjau rimtesnį pareiškimą iš Darbo partijos, tai aš jį vertinu daugiau kaip politikavimą, nes mes visi žinome, kad tai yra paskutiniai metai prieš rinkimus. Aš tai vertinu blogai, nes ką reiškia pasitraukti? Tai reiškia, kad tu jau nebesėdi už stalo kartu, vadinasi, visiškai neaiški tavo švietimo darbotvarkė. Reiškia, jei tau kitais metais tektų atsakomybė vesti Vyriausybę, tai iš esmės Vyriausybė nieko nebus įsipareigojusi, nes esi pasitraukęs iš susitarimo“, – aiškino Seimo narė.
„Švietimo bendruomenėms būtų labai sunku kažko tikėtis, reikalauti ir kalbėti apie ilgalaikę perspektyvą. Pasitraukti yra lengviausia – aš tai vertinu tikrai labai neigiamai“, – akcentavo J. Šiugždinienė.
Visgi, buvusi švietimo ministrė nemano, kad opozicinės partijos pasitrauks iš susitarimo.
„Nemanau, kad taip gali atsitikti, nes nacionalinis politinių partijų susitarimas dėl švietimo yra ilgalaikis, ir būtent jis padeda užtikrinti tai, kad, pasikeitus Vyriausybei, būtų išlaikoma ta pati linija – tiek finansavimo, tiek pagrindinių darbų prasme“, – kalbėjo parlamentarė.
Susitarimas yra vykdomas
Nepaisydama opozicijos išsakytų nuogąstavimų, J. Šiugždinienė tikino, kad, nacionalinio politinių partijų susitarimo yra laikomasi. Visgi, anot jos, dėl naujai profsąjungų iškeltų reikalavimų yra būtina diskutuoti.
„Nacionalinis politinių partijų susitarimas yra vykdomas. Mes kiekvienais metais prieš biudžeto tvirtinimą visi tinkamės, mes sutariam, kokiu dydžiu didinamas darbo užmokestis. Jis buvo nuosekliai didinamas 12, 13, 14 procentų. Niekas turbūt negalėjo numatyti, kad infliacija prislopins tą efektą“, – teigė konservatorė.
„Dabartiniai profesinių sąjungų reikalavimai yra papildomi reikalavimai, jie jau išeina iš nacionalinio susitarimo ribų. Bet dėl jų būtina labai gili diskusija“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Apie prisijungimą prie streiko šią savaitę pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
