Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje politikai spręs dėl trūkstamų specialybių pedagogų pritraukimo į Panevėžio švietimo įstaigas ir mokytojų perkvalifikavimo 2024–2027 metų programos.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, tokia programa mieste buvo patvirtinta ir prieš ketverius metus, tačiau jai pasibaigus, reikia naujos.
Kuriant programą, pasak vedėjos, atlikta nuosekli šalies ir paties miesto švietimo analizė, pažvelgta trejus į metus į priekį, projektuojant galimą situaciją ateityje.
Viena jos priemonių viliojant mokytojus – didesnė parama pedagogikos studentams.
Iki šiol Panevėžys padengdavo 50 proc. pedagoginių studijų kainos, dabar numatoma šią dalį padidinti iki 80 proc.
O persikvalifikuojantiems siūloma visiškai finansuoti studijų įmokas.
Pedagogui persikeliant iš kitos savivaldybės gyventi į Panevėžį, iki šiol skiriama parama persikraustyti. Dabar planuojama tokiems mokytojams parūpinti ir būstą. Aukštaitijos sostinė iš biudžeto kompensuoja pedagogams keliones į darbą ir iš jo.
Vedėja pabrėžia, kad bus užtikrinama, jog mokytojams nereikėtų iš savos kišenės pirkti darbui reikalingų kanceliarinių prekių.
Pasak S. Sėrikovienės, pinigai kanceliarinėms išmokoms ir iki šiol yra numatomi, bet jie pedagogus ne visada pasiekia. Savivaldybę pasiekia žinios apie atvejus, kai vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje pedagogai užduotis vaikams spausdina savo lėšomis.
Panevėžio savivaldybė kone iš kailio neriasi ieškodama mokytojų. Jų dairomasi netgi Užimtumo tarnyboje. Keletas taip surastųjų pradėjo dirbti ekonomikos, etikos ir net anglų kalbos mokytojais.
„Bet nerandame nei matematikų, nei gamtos mokslų mokytojų, kurių mums dabar labai labai reikėtų“, – pripažįsta Švietimo skyriaus vedėja.
Vilioja iš kito kiemo
Dėl prastėjančios situacijos švietimo įstaigose galvas skauda ne tik Panevėžio šios srities strategams.
Pasak S. Sėrikovienės, bene kiekviena šalies savivaldybė turi panašią programą mokytojams privilioti.
Ji neslepia, kad šitaip vyksta pedagogų perviliojimas tarp savivaldybių, tačiau realiai šios srities specialistų Lietuvoje nedaugėja.
„Ir mes tikimės, kad gal vieną kitą specialistą pavyks pritraukti iš kitų savivaldybių. Gal ir nelabai gražu, kad iš kito kiemo, bet kiekviena savivaldybė sprendžia savaip. Mes atsakingi už savo miesto vaikus, kad jie gautų kuo kokybiškesnį ugdymą“, – sako S. Sėrikovienė.
Bando išvengti nuotolinių
Šiuo metu, vedėjos teigimu, bene kiekviena Panevėžio mokykla mielai priimtų naujus specialistus, nes net ir turint reikiamus pedagogus, daug jų dirba didžiuliu krūviu. Be to, miesto mokyklose daug pensinio amžiaus mokytojų, nepaliekančių savo darboviečių sunkioje padėtyje, nes tiesiog nebūtų kam jų pakeisti.
Šiandien, pasak S. Sėrikovienės, Aukštaitijos sostinės mokyklose labiausiai trūksta matematikų, o esami dirba vidutiniškai 1,3 etato.
„Lietuvoje tikrai jau yra mokyklų, kur kai kurių dalykų pamokos vyksta nuotoliu ir mokytojas prie kompiuterio ekrano dirba su srautu, nebe su viena klase. Labai nenorime, kad taip nutiktų ir Panevėžyje. Tikimės, kad nuo rugsėjo pavyks ir toliau visiems mokiniams turėti tiesiogines dalykų pamokas“, – sako S. Sėrikovienė.
Dabar galiojančiomis pedagogų pritraukimo, perkvalifikavimo programomis Savivaldybei pavyksta tik sušvelninti problemą.
Persikvalifikavimo programa daugiausia pasinaudojo ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Persikėlimo išlaidų kompensavimu per metus pasinaudoja vos vienas pedagogas.
„Bet yra ir tokių, kurie persikelia, dirba, tačiau paramos neprašo. Džiaugiamės, kai buvę mūsų mokiniai grįžta su šeimomis į Panevėžį, lieka gyventi ir ugdys mūsų kartą“, – sako Švietimo skyriaus vedėja.
Pagal mokytojų amžių – prasčiausių trejete
Pagal mokytojų amžiaus rodiklius Lietuva dar 2020 metais pateko į prasčiausias rodiklių reikšmes turinčių ES šalių trejetuką.
Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose 50 metų ir vyresnių mokytojų net 3,5 karto daugiau nei ES vidurkis, o progimnazijose ir beveik 3 kartus.
Jau tuomet prognozuota, kad 2023–2024 mokslo metais šalies mokykloms trūks 1 389 pedagogų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 metais Panevėžio regione užsiregistravusių ir pageidaujančių dirbti švietimo srityje asmenų amžiaus vidurkis siekė 43 metus: iki 29 m. – 8 asm. (17,4 proc.), nuo 30 iki 50 m. – 19 asm. (41,3 proc.), nuo 50 iki 60 m. – 14 asm. (30,4 proc.), vyresni nei 60 m. – 5 asm. (10,8 proc.).
Konkrečiai Panevėžio mokyklose norinčių dirbti Užimtumo tarnybos klientų amžiaus vidurkis siekė 47 metus: iki 29 m. – 11 asm. (20 proc.), nuo 30 iki 50 m. – 18 asm. (32,7 proc.), nuo 50 iki 60 m. – 13 asm. (23,6 proc.), vyresni nei 60 m. – 13 asm. (23,6 proc.).
2023 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų vidutinis amžius svyruoja nuo 49 iki 51 metų.
2023 m. rugsėjį bendras Panevėžio miesto mokytojų amžiaus vidurkis buvo 53 metai. Panevėžio mokyklose dirba tik 0,7 proc. specialistų nuo 20 iki 29 metų, 27 proc. mokytojų 30–49 m. ir 71,9 proc. – 50-ies ir vyresnių.
