Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, situacija po truputį gerėja. „Galiu pasakyti jau turbūt daugiau mažiau tvirtai, kad dinamika daugeliu požymių pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad mes jau turime pagrindo atsipalaiduoti. Tai tiesiog reiškia, kad mes esame teisingame kelyje“, – sakė ji.
Karantino režimo modifikacijų, anot premjerės, galima tikėtis nuo vasario 1 d.
„Dabartinis nutarimas galioja iki sausio 31 d. Paprasčiausias būdas būtų to nutarimo galiojimą pratęsti dar kažkuriam laikui ir nieko nekeisti. Tačiau priklausomai nuo to, kaip seksis rasti saliamoniškus sprendimus ir kaip atrodys mūsų dinamika atvejų ateinančią savaitę, pusantros, gali būti ir taip, kad kažkokia dalis apribojimų gali būti modifikuota, pradedant nuo vasario mėnesio“, – paaiškino ministrė pirmininkė.
Paklausta, kokių ribojimų panaikinimų galima tikėtis nuo vasario, I. Šimonytė pabrėžė, kad tai tikriausiai bus tarpiniai sprendimai, esantys tarp dabar taikomų griežtų ribojimų ir visiško jų atlaisvinimo.
„Jūs kalbate apie apribojimų panaikinimą ir alternatyvių kontrolės priemonių taikymą. Manau, kad yra galimi sprendimai, kurie yra tarpe to, ir tų sprendimų yra aibė įvairiuose niuansuose, kad ir minėtose jau žiedinėse savivaldybėse ar kažkokiuose kituose apribojimuose, kurių galbūt galima atsisakyti anksčiau negu, kad didžiosios dalies apribojimų“, – kalbėjo premjerė.
Prioritetas: ugdymas ir socialiniai burbulai
I. Šimonytė paaiškino, kokių karantino režimo pakeitimų galima tikėtis trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Anot jos, pakeitimai bus minimalūs.
„Pirmiausia esu dėkinga visiems tiems, kas laikėsi apribojimų sąžiningai (..) Iki to momento, kada galime vėl rankinėmis priemonėmis sekti visus naujus atvejus arba galime pilnai atkurti planines medicinos paslaugas, dar reikia šiek tiek pasistengti. Nutarimas (dėl ribojimų – aut. past.) iš esmės galios iki sausio 31 d. toks, koks yra šiuo metu su labai mažai pakeitimų, apie kuriuos jau esame diskutavę.
Pirmiausia dėl vaikų, kuriems sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu namuose, jie galės nuotoliniu būdu mokytis mokyklose ar kitose viešose erdvėse tam, kad galėtų dalyvauti ugdymo procese. Toks sprendimas bus priimtas trečiadienį ir taip pat dėl socialinių burbulų. Kiti apribojimai išlieka galioti pilna apimtimi“, – detalizavo ji.
Socialinių burbulų idėja reiškia, kad vieno asmens namų ūkiui būtų leidžiama bendrauti su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
Galimybių vakcinuoti moksleivius nuo 16 metų, atlaisvinus karantino režimą, susijusį su kontaktiniu ugdymu, premjerė kol kas teigė nematanti.
„Kol kas matyčiau sudėtingai ir dėl praktinių sumetimų, todėl kad vakcinos tikrai neturime pakankamai, kad galėtume drąsiai apie tai kalbėti. Gamintojų apribojimai yra atskiriems produktams specifiški. Žinoma ten, kur gamintojas nerekomenduoja skiepyti jaunesnių nei tam tikro amžiaus, apie tai negali būti nė kalbos“, – teigė ji.
Dėl apribojimų verslo sektoriuje atlaisvinimo, kaip teigė premjerė, bus vykdomos diskusijos, tariamasi su verslų atstovais ir ieškoma geriausių sprendimų.
„Labai gerai, kad turime neprastą tendenciją. Labai svarbu yra tos tendencijos nesugadinti. Girdžiu, ką sako verslo atstovai. Tačiau svarbiausia mums yra nesukurti savo veiksmais neprognozuojamumo. Tai yra nepriimti sprendimo pernelyg greitai, kai po dviejų savaičių reikės pasakyti: padarėme klaidą ir vėl užsidarome“, – tikino ji.
Siekis – žemas atvejų skaičius
Vyriausybės pasitarime buvo kalbama, kad naujų užsikrėtimų skaičių per parą reikėtų sumažinti iki 200 atvejų. 200 atvejų rodiklis, pasak I. Šimonytės, naudojamas kaip atskaitos taškas. Tai, jos teigimu, yra taškas, iki kurio, kaip rodė Lietuvos patirtis, galima taikyti kontaktų atsekimo kontrolę.
„Yra svarbus ne konkretus skaičius, o konkreti dinamika. Tas buvo labai aiškiai parodyta, kad jeigu mes išlaikome tokį atvejų kritimo tempą kaip dabar, vadinasi, mes galime tą rezultatą pasiekti. Kodėl svarbu pasiekti tą žemą lygį? Todėl kad tuo atveju, jei atvejų skaičius vėl imtų augti, nuo bet kokio aukštesnio lygio tas augimas būtų daug staigesnis. O kad tokia rizika yra, ji yra dėl įvairių mutacijų“, – teigė premjerė.
Ji priminė užsienio šalių pavyzdį, kai dėl mutacijų susirgimų skaičius nuo nulinio staiga šoktelėjo iki tokio, kuris vertė iš naujo įvesti griežtus karantinus.
Situacija po truputį gerėja
Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis pasitarime pristatė naujausią statistinę informaciją. Pasak jo, nors situacija gerėja, bet skaičiai dar neleidžia sakyti, kad pandemija yra valdoma.
„Ta kryptis, kuria juda visi mūsų parametrai yra teigiama. Galime teigti, kad tendencija tvari, jau 17 dienų turime neigiamą pagreitį“, – sakė A. Šimaitis. Jo teigimu, Lietuva dabar yra „eksponentinio kritimo“ fazėje.
Situacija ligoninėse, anot A. Šimaičio, išlieka bloga.
Vyriausybės pasitarime kalbėta, kad būtina planuoti švelninimus ugdymui, verslui, bet tam reikia labai aiškios testavimo strategijos. Kalbėta apie tai, kad, ėmus laisvinti karantino sąlygas, prioritetas būtų teikiamas karantino režimo švelninimams švietimo sektoriuje. Mokyklų atidarymas būtų palaipsnis, pradedant nuo pradinukų.
Primename, kad itin griežtas karantinas visoje šalyje galioja iki sausio 31 dienos. Iki šios dienos galioja ir judėjimo ribojimai tarp šalies savivaldybių
