„Nėra galimybių atidaryti 2023-ųjų biudžetą ir dabar kažką keisti, didinti darbo užmokestį vienai socialinei grupei dėl to, kad vienos profsąjungos vadovas staiga nusprendė, kad jam atrodo, jog sutartis yra nevykdoma“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė pirmininkė.
„Ateinančiais metais pedagogų darbo užmokestis tikrai augs sparčiai, pagal tai, ką mes dabar matome“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji tikina, kad Vyriausybė vykdo su streiką planuojančia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) pasirašytą sutartį. Anot I. Šimonytės, sutarties vykdymas kvestionuojamas dėl pastaraisiais metais įvykusių ekonominių nuosmukių, kurie, pabrėžė premjerė, palietė ne tik mokytojus.
„Dabar vienos iš profsąjungų vadovas nusprendė kvestionuoti sutarties vykdymą, nors sutartis yra galiojanti ir, mūsų supratimu, sutartis yra vykdoma, todėl, kad pakeliui įvyko tokių nemalonių ekonominių sukrėtimų, buvo didžiulė infliacija, pasikeitė Europos Centrinio Banko pinigų politika ir palūkanų normos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Tai vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra dalykai, kurie veikia specifiškai mokytojus. Tai yra dalykai, kurie veikia visą visuomenę“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, streikuoti planuojančios profsąjungos keliami reikalavimai yra nerealistiniai. Todėl, pažymėjo I. Šimonytė, kyla klausimas, ar pedagogai išvis nori derėtis.
„Tie reikalavimai, kurie yra finansiniai, kad reikia 50 proc. padidinti darbo užmokestį ir dar sumažinti klases ir sumažinti krūvius, jų vertė yra kaip viso mūsų švietimo biudžeto. Tai akivaizdu, kad tai yra nerealistinis reikalavimas“, – sakė premjerė.
„Kai keliami reikalavimai, kurie yra nerealistiniai, tai tada klausimas, kiek norima apskritai derėtis, o kiek tiesiog norima daryti kitus dalykus“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Anot jos, kai keliami neįgyvendinami reikalavimai, diskusija dėl jų gali vesti į niekur.
„Tie reikalavimai, kurie yra labai skambūs, labai garsūs, labai neįgyvendinami, tai aš nežinau, ar iš tikrųjų tokia diskusija veda kur nors“, – teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytės teigimu, streikuoti yra pedagogų valia, nors teisinis streiko pagrindas nėra visiškai aiškus.
„Tai yra pedagogų valia. Ir jeigu jiems atrodo, kad reikalinga streikuoti, jie streikuos“, – pabrėžė premjerė.
„Aš, tiesą sakant, nežinau, kokia yra teisinė pozicija šito klausimo, čia dar teisininkai turi pasakyti dėl paties streiko teisėtumo, nes, mano supratimu, yra galiojanti sutartis, kuri galioja iki 2024 metų ir ji yra vykdoma“, – atkreipė dėmesį ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Trečiadienį pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Profsąjungos nariai penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdami susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
