„Net nėra oru man komentuoti, nes jei tokius pareiškimus girdėčiau iš kokio pono (Seimo nario Remigijaus – ELTA) Žemaitaičio, tai tada tiesiog taip ir vertintume kaip p. Žemaitaičio eilinį nukalbėjimą, kuris nei su tiesa, nei su nieko neturi nieko bendro“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man labai gaila, kad p. Vilija negali niekaip atsispirti pagundai iš savo distancijos (…) visus pamokyti, kaip jie galėjo 2021 m., o gal 2015 m. jau žinoti apie NATO susitikimą“, – teigė ji.
Balandžio viduryje paaiškėjo, jog dalį NATO viršūnių susitikimui Vilniuje surengti reikalingų viešųjų pirkimų „Litexpo“ vykdė neskelbiamų derybų būdu, galimai permokant. Apie tai pirmasis paskelbė portalas tv3.lt.
Socialdemokratų partija trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame V. Blinkevičiūtė kilusią padėtį vadino „kažkokia klampyne“ bei reikalavo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio bei ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės atsakomybės.
„Dar 2021 m. birželio 14 d. NATO vadovų susitikimo Briuselio komunikate buvo paskelbta, kad 2023 m. susitikimas vyks Lietuvoje. Taigi G. Landsbergio prižiūrima ministerija turėjo visus dvejus metus sistemingai ruoštis, paskirti atsakingus žmones, užtikrinti skaidrumą“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Anot premjerės, 2021 m. buvo priimtas tik sprendimas siekti, jog NATO viršūnių susitikimas 2023 m. vyktų Vilniuje, o galutinė jo data paaiškėjo tik lapkritį.
„Bet faktas tas, kad reikalavimai pastatui, kuriame vyks susitikimas, buvo patvirtinti tik rugsėjo pabaigoje, o konkrečios datos, kada jis vyks, buvo apskritai tik lapkritį. Tai, kad siekėme to susitikimo, tikrai negarantavo, kad jis vyks Vilniuje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ tikino, jog didžiajai daliai su NATO viršūnių susitikimu susijusių pirkimų turėjo lygiai du mėnesius, nes pagal darbų grafiką sutartys su tiekėjais privalėjo būti pasirašytos dar 2022 m. pabaigoje – po to, kai parodų centre rugsėjį apsilankė Aljanso delegacija. Dėl to esą dauguma pirkimų vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
Aiškintis vykdytų pirkimų aplinkybes ir ar jie buvo vykdomi skaidriai trečiadienį savo posėdyje ėmėsi ir Seimo Antikorupcijos komisija. Jos nariai pastebėjo, kad dalį „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdų organizuotų pirkimų laimėjo įmonės, kurių metinės pajamos mažesnės nei laimėto užsakymo suma.
Viešųjų pirkimų tarnyba jau nagrinėja telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl galimai neskaidriai neskelbiamų būdu vykdyto ryšio paslaugų teikimo konkurso. Įmonė pažymi, kad konkursą laimėjusios „Telia Lietuva“ stambaus verslo klientų padalinio vadovas Alesandras Golodas kartu yra ir „Litexpo“ valdybos narys, todėl esą galėjo paveikti konkurso rezultatus. „Bitė“ tikina galėjusi šias paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau. „Telia“ savo ruožtu tokią konkurentų poziciją laiko „įžūlia spekuliacija“, esą būtinų pirkimų kainos įmonė negalėjo paskaičiuoti negavusi detalių jo vykdymo specifikacijų.
99 proc. „Litexpo“ akcijų priklauso Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Vyriausybė praėjusių metų birželį priėmė nutarimą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kuriame Užsienio reikalų ministerija „Litexpo“ (kartu ar atskirai) buvo įpareigotos užtikrinti „Litexpo“ parodų rūmų parengimą Aljanso lyderių susitikimui pagal NATO reikalavimus.
NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.
