„Vyriausybė jau yra pateikusi savo siūlymus Seimui. Ką norėčiau pabrėžti, kad iš tos infliacijos, kurią dabar matome, du trečdaliai yra nulemta energetikos kainų šuolio ir todėl, mūsų vertinimu, yra taikliausios tos priemonės, kurios taiko būtent į pagrindinę problemos šaknį“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, rinkos ekonomikoje yra labai sudėtinga pataikyti tokias priemones, kurios veikia kainų dinamiką.
„Bet net ir rinkos ekonomikoje yra tam tikrų reguliuojamų kainų, dėl kurių sprendžia valstybė ir per šį reguliavimą valstybė gali tam tikrų rezultatų pasiekti. Dėl tos priežasties ir buvo pateiktas pasiūlymas kompensuoti PVM mokesčio dalį, kuri taikoma šildymui“, – paaiškino premjerė.
Visos kitos priemonės, pasak I. Šimonytės, infliacijos nepaveiktų.
„Galbūt gali vienoms ar kitoms visuomenės grupėms turėti didesnius išteklius savo vartojimui apmokėti, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad metai ką tik prasidėjo ir šių metų biudžete tikrai buvo numatytas ir ženklus NPD didinimas žmonėms, kurie uždirba mažiausias pajamas, ir pačios minimalios algos didinimas, ir kitų pajamų, kurios priklauso nuo biudžeto, indeksavimas.
Vyriausybė ir toliau laikosi tų siūlymų, kuriuos yra pateikusi, o, žinoma, kitų politinio lauko dalyvių teisė yra teikti savo pasiūlymus ir juos Seimas svarstys Statuto numatyta tvarka“, – pridūrė premjerė.
Prezidentas atkirto valdantiesiems: neieškokite dirbtinių priežasčių nepadėti žmonėms
Valdantieji kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos siūlymą skirti vienkartines 100 eurų išmokas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Visgi pats šalies vadovas teigia, kad valdantieji neturėtų ieškoti priežasčių, kuriomis atsisakoma padėti žmonėms.
„Reikėtų labiau įsigilinti į infliacijos priežastis. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes patiriame infliaciją, kuri yra sąnaudinės kilmės ir pirmiausia sukelta energetinių išteklių spartaus brangimo. Taip, tai po kurio laiko persiduoda kitų prekių kainoms, tačiau mes turime suvokti labai aiškiai pradinę priežastį, kuri lėmė infliacijos paūmėjimą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, 2020 m. priimti sprendimai dėl vienkartinių išmokų nesukėlė jokio infliacijos pokyčio.
„Dėl to, kad infliaciją šiuo metu skatina ne paklausos veiksnys. Šia prasme aš tik norėčiau paraginti kolegas, partnerius, kad neieškotų priežasčių, dėl ko mums reikėtų susilaikyti tam, kad nepadėtume žmonėms“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda akcentavo įvertinęs, kad dabartinė situacija lemia žmonių skurdimą.
„Tas skurdimo procesas yra greitesnis nei mes tikimės ir galbūt netgi prognozuojame. Dėl to neieškokime visokiausių priežasčių, kartais labai dirbtinių, kad kažko nedarytume. Šiandien reikia veiksmų ir mes esame pasirengę tai daryti šiandien. Jei kažkas nenori šių sprendimų įgyvendinti, turi labai aiškiai pasakyti priežastis, kodėl taip yra“, – pridūrė šalies vadovas.
Kaip Delfi jau rašė, iki 510 eurų padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis valstybės biudžetui per metus kainuotų 62 mln. eurų, o vienkartinių 100 eurų išmokų suma – 103,4 mln. eurų. Prezidentas G. Nausėda šias lėšas siūlo padengti iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, kurių dėl infliacijos turėtų būti surinkta daugiau nei tikėtasi. Taip pat norima pasitelkti Vyriausybės rezervą. Išsamiau apie tai skaitykite čia.
