Trečiadienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir Vienkartinės išmokos infliacijos neigiamų pasekmių mažinimui įstatymų projektai.
Kaip dėstoma GPM įstatymo aiškinamajame rašte, siūlymo esmė – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų (10,9 proc.) numatant įsigaliojimą nuo kovo 1 dienos (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą NPD ir nuo šių metų pradžios).
„Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – gautų mažiausių pajamų gavėjai – gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą, o papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Iki 1 VDU Lietuvoje uždirba apie 73 proc. žmonių. Proporcingai siūloma didinti NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims“, – dėstoma dokumente.
Nurodoma, kad dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 62 mln. eurų pajamų.
„Tikėtina, šeštadalis netekimų bus patirta vėliau – 2023 metais, nes NPD pokytis įsigaliotų nuo 2022 metų kovo mėnesio, o už pirmus du mėnesius (sausis–vasaris) nauda dirbantiems asmenims dažnu atveju būtų realizuota teikiant metines pajamų deklaracijas“, – pastebima rašte.
Taip pat pabrėžiama, kad esant didesnei, nei tikėtasi, infliacijai, kurios pagrindu sudarytas 2022 metų biudžetas, būtų surenkamos didesnės įplaukos į biudžetą iš netiesioginių mokesčių, daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų.
„Tikėtina, kad tai gali būti bent 0,3 proc. BVP“, – nurodo prezidentūra.
Tuo metu aiškinamajame rašte dėl vienkartinės išmokos infliacijos neigiamų pasekmių mažinimui nurodoma, kad jo esmė – siekiant sušvelninti infliacijos neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes, sudaryti galimybę gauti 100 eurų vienkartinę išmoką pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, t. y. socialinio draudimo pensijų gavėjams, šalpos išmokų gavėjams, vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (šeimose), negalią turintiems vaikams, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, nustatyti jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.
„100 eurų dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta iki 2022 metų balandžio mėnesio 30 dienos be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po 2022 metų balandžio 1 dienos.
Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka. Minėta išmoka neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas. Tas pats asmuo turi teisę gauti tik vieną vienkartinę išmoką. Taip pat ši išmoka būtų nepaveldima“, – rašoma dokumente.
Preliminariais skaičiavimais, pritarus įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms, 2022 metų valstybės biudžete turi būti skirta apie 103,4 mln. eurų.
Vienkartines išmokas gautų apie 1,034 mln. asmenų, iš kurių 59,57 tūkst. sudarytų šalpos pensijų ir išmokų gavėjai, 144,08 tūkst. išmokų vaikui kartu su papildomai skiriama išmoka vaikui gavėjų.
„Įvertinus Europos Komisijos komunikate akcentuojamas energetinių kainų šoko priežastis, kildinimas dėl neįprastu tempu po COVID-19 atsigaunančių pasaulio ekonomikų poreikių ir nepakankamos produktų pasiūlos šiuo metu, siūloma finansuoti inicijuojamas vienkartines fokusuotas išmokas iš Vyriausybės rezerve numatytų lėšų COVID-19 padariniams šalinti arba kitų šaltinių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais valstybėje galiojant išskirtinėms aplinkybėms išlieka galimybė esant poreikiui priimti sprendimus dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų“, – nurodoma dokumente.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas „Delfi“ sakė, kad dėl šių pasiūlymų kreipėsi į Seimo Teisės departamentą išaiškinimo.
„Ar gali būti prezidento teikiami projektai priimami be biudžeto tikslinimo. Man atrodo, kad tai yra svarbu, atsižvelgiant į reikšmingą viešųjų finansų poreikį juos įgyvendinant“, – nurodė jis.
