„Ką mes matome ir iš invazijos į Ukrainą, net JAV žvalgybai beprecedentiškai viešinant žvalgybos duomenis apie tai, kad Putinas ruošia invaziją į Ukrainą, turbūt labai didelė pasaulio dalis tuo netikėjo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, galimos grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos yra vertinamos.
„Mes buvome daugiau-mažiau pasiruošę įvairiems iššūkiams, kuriuos autoritariniai ir totalitariniai režimai mūsų kaimynystėje gali kelti, kaip ir dabar – įvairioms hibridinėms grėsmėms ar kažkokiems nelegalios migracijos įsipareigojimams“, – sakė premjerė.
Vis dėlto pasak jos, Lietuva teisingai pasielgė nepripažindama A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, nepaisant to, kad Lietuva susidūrė su nelegalios migracijos krize, sąmoningai sukelta Baltarusijos tarnybų.
„Jei klausimas susijęs su tuo, ar Lietuvai reikėjo pripažinti kuo nors legitimiu poną Lukašenką tam, kad išvengtų įvairių krizių, kurias jis mums organizavo, tai man atrodo, kad čia net nėra klausimo“, – atsakydama žurnalistui sakė I. Šimonytė.
Lukašenka: mes su Putinu nesame tokie kvaili
Praėjusią savaitę Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka atmeta pareiškimus, kad jo šalis tampa Rusijos dalimi.
„Mes su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu nesame tokie kvaili, kad naudotume senus metodus. Mes kuriame tokią vienybę tarp dviejų nepriklausomų valstybių, kad žmonės iš mūsų mokysis“, – sakė jis trečiadienį Vladivostoke, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Daugelis abiejų šalių, jau kuriančių sąjungą, gyventojų taip pat baiminasi, kad Rusija gali aneksuoti Baltarusiją, kuri yra visiškai nuo jos ekonomiškai priklausoma.
V. Putino kvietimu A. Lukašenka tuo metu buvo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Baltarusija yra svarbi Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą.
Priešingai nei A. Lukašenka, tarptautiniai politikos apžvalgininkai mano, kad Baltarusijos prisijungimo prie Rusijos galimybė yra visiškai reali.
Nuo ginčytinų 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka pasiskelbė nugalėtoju, nors Vakarai to nepripažino, Minskas tapo vis labiau priklausomas nuo Maskvos. Dabar Baltarusija yra beveik visiškai izoliuota tarptautiniu mastu ir finansiškai, taip pat ir kariniu požiūriu, priklausoma nuo Rusijos.
Europarlamentarai pareikalavo įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje
Prieš porą savaičių Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Rusijos kariuomenės vykdomas žudynes Ukrainoje ir pareikalavo įsteigti specialų Jungtinių Tautų (JT) tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.
EP nariai ragina Rusijos atžvilgiu priimti papildomas baudžiamąsias priemones bei „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“. Kartu būtina parengti ES energijos tiekimo saugumo planą ir nubrėžti aiškias raudonas linijas ir galimybes švelninti sankcijas „jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.
ES valstybės ir ES partnerės turi visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES sankcijas, teigia EP nariai. Kartu jie ragina stiprinti sankcijas ir atjungti nuo SWIFT sistemos visus Rusijos bankus, uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose bei neleisti ES keliais vežti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos ir į jas. Europarlamentarai reikalauja konfiskuoti visą „su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtą“. Rezoliucijoje raginama suvienodinti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, kad V. Putinas negalėtų pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba išvengti sankcijų.
Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 valstybių klubo ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarnybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos ar UNESCO. Tai taptu svarbiu signalu, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastų santykių su valstybe agresore.
EP nariai atkreipia dėmesį į sukrečiantį Rusijos pajėgų žiaurumą Ukrainoje, ypač Bučoje, Mariupolyje ar Volnovachoje, kurį neabejotinai galima prilyginti karo nusikaltimams. Jų vykdytojai turi būti nubausti, pažymi europarlamentarai, ragindami įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.
Parlamentas taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti. Rezoliucijoje remiamas atskirų ES valstybių gynybinių priemonių Ukrainos kariuomenei perdavimas bei pagalba iš ES fondų (Europos taikos priemonės).
Atsižvelgdami į tai, kad beveik 6,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau nei 4 mln. - trauktis iš Ukrainos, europarlamentarai ragina sukurti saugius humanitarinius koridorius civiliams, kurie bėga nuo antpuolių, ir padidinti ES humanitarinę pagalbą Ukrainai.
EP nariai smerkia „Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias“, pažymi EP biuras Lietuvoje.
EP rezoliucijai pritarė 513 EP narių, 22 nepritarė, o 19 susilaikė.
