„Kol kas taip, kaip aš skaičiuoju likusius koalicijoje narius, tai balsų turėtų užtekti. Tikiuosi, kad visi galės dalyvauti posėdyje. Tų pasiūlymų, ar Vyriausybė atsižvelgė, ar neatsižvelgė, vis tiek turėsime priėmimo stadijoje, kaip visada, nes čia toks žanras, kada Seimo nariai stengiasi įregistruoti kažką ir taip parodyti dėmesį kažkokiai sričiai arba savo apygardai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Norėčiau tikėtis, kad sveikas protas nugalės, kadangi ateinančių metų biudžete numatytos pakankamai ženklios lėšos ir krašto apsaugos, ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui, ir investicijoms atsižvelgiant į RRF (angl. The Recovery and Resilience Facility) įgyvendinimą“, – tvirtino ji.
I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė patikslino biudžetą atrasdama lėšų keliams bei 0,1 proc. padidindama deficitą, tačiau, anot jos, šiuo metu svarbu prisiminti, jog Europos Sąjunga (ES) grįžo į fiskalinės drausmės ribas ir šalis riboja Mastrichto kriterijus.
„Veikiame neapibrėžtos ekonominės situacijos sąlygomis, nors ir atrodo, kad kitais metais ekonomikos perspektyvos yra palankesnės nei šiemet, nes nesitikime smukimo, infliacija turėtų būti ženkliai mažesnė, negu šiais metais, darbo užmokesčio augimas vis dar palyginus spartus“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Kaip dabar situacija atrodo, ji atrodo neblogai, bet mes jau buvome ne vieną kartą tokioje padėtyje, kai dėl naujai susiklosčiusių aplinkybių teko keisti ir prognozes, ir biudžetą. Tai jeigu bus toks poreikis, tai ateinančiais metais reikės atmerktomis akimis žiūrėti į situaciją ir reaguoti“, – aiškino ji, pažymėjusi, kad 2024 m. biudžeto projektas optimalu rinkiminiams metams.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.
