Premjerė trečiadienį dalyvavo Delfi TV laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Bilienei“. Laidoje I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad vakcinavimas ir testavimas po truputį jau įsibėgėja. Taip pat, anot Vyriausybės vadovės, kai kuriuos sprendimus diktuoja objektyvi realybė.
„Tiesą sakant, tai yra tos diskusijos, kurios ne šiandien prasidėjo, ir ne šiandien buvo nuspręsta. Dėl daugumos tų veiklų diskusijos vyko pastarąsias kelias savaites. Kai kur algoritmai buvo suderinti su ekspertais dar iki Velykų. Buvo lūkestis, kad sprendimai bus priimti iš karto po Velykų.
Kadangi turėjome ryškesnį situacijos pablogėjimą, tai tų sprendimų praėjusią savaitę nepriėmėme. Bet šį kartą nereikia stebėtis tokia didele gausa, todėl, kad sprendimų įsigaliojimo laikas nėra tas pirmadienis, kuris ateis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė patikslino, kad sprendimai yra išdėlioti per laiką, kiekvienam sprendimui taikant specialius operacijų vadovo reikalavimus dėl saugumo.
„Yra tam tikri dalykai, tarkime dėl prekybos centrų arba mažų kultūros renginių atlaisvinimo tam tikromis sąlygomis matyt jau čia yra kelių savaičių klausimas. Su lauko kavinėmis tai yra objektyvios realybės klausimas, nes pro langą pažvelgus į Kudirkos aikštę galima ją kartais vertinti kaip lauko kavinę, kur žmonės tiesiog maistą išsinešimui toje aikštėje valgo. Matėme turbūt savaitgalį tą ir kurortuose.
Manome, kad galima civilizuotu būdu bandyti tuos dalykus leisti, ir pasitestuoti, kaip veikia. Todėl tokiais gabaliukais yra sudėliota, nes visi žmonės dar turės pasitestuoti, dirbantieji turės testuotis prieš ateidami į darbą“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė džiaugėsi vakcinavimo ir testavimo tempais.
„Dabar mes testuojame rekordinius žmonių skaičius kiekvieną parą. Net tais laikais, kai atvejų skaičius per parą viršijo tris tūkstančius testų būdavo atliekama mažiau. Testų atliekama apie dvidešimt tūkstančių. Ir atvejų skaičius yra apie 1100, šiandien turime 1200. Manome, kad spaudžiant greičio pedalą vakcinacijos procese, toliau aktyviai testuojant, taikant operacijų vadovo reikalavimus, palaipsniui tos veiklos gali pradėti į gyvenimą grįžti. Nes labai apibrėžtos pagerėjimo situacijos, kada turėsime 200 atvejų per pastarąsias dvi savaites mums tikrai reikėtų labai ilgai laukti“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, visa tai padeda valdyti situaciją.
„Stengiamės derinti visas priemones, kurias turime, nes visiškas veiklų sustabdymas labai ilgą kelia ir prasmės klausimus. Tuos prasmės klausimus lygiai taip pat kelia ir man“, – pripažino I. Šimonytė.
Neigė, kad tai spaudimo pasekmė
Paklausta, ar numatyti pakeitimai nėra padiktuoti koalicijos spaudimo, premjerė tai paneigė.
„Atsiras žmonių, kurie sakys, kad aš vaikštau balta marška apsigaubusi Bernardinų kapinėse, bet tai netiesa. Visi su manimi dirbantys kolegos – frakcijos, Vyriausybės kolegos labai gerai žino, kad man labai nuoširdžiai skauda širdį dėl visų veiklų, kurios yra uždarytos, dėl vaikų, kurie negali lankyti mokyklų ir būrelių, nes aš puikiai suprantu, kokia yra emocinė būklė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sunkiausia, anot jos, yra rasti balansą tarp lūkesčių ir sprendimų poveikio. Ministrės pirmininkės teigimu, atlaisvinimai nėra visuomenės ir politikų spaudimo pasekmė.
„Tikrai ne, todėl, kad Tėvynės sąjungos frakcijos posėdis, apie kurį čia žiniasklaidoje daug diskutuojama, vyko vasario pradžioje, kada buvo priimami tik patys pirmieji laisvinimai dėl grožio salonų ir prekybos mažuoju mastu. Po to laiko tikrai jokios aštresnės diskusijos, didesnių nuomonių išsiskyrimų dėl to, ar čia labai greitai reikia viską laisvinti, ar kaip tik nuosekliai, frakcijoje neprisimenu buvus.
Su koalicijos partneriais, natūralu, A. Armonaitė yra ekonomikos ir inovacijų ministrė, kurią kalbina jos kuruojamos srities subjektai (įmonės, verslai), kurie kelia klausimus, ir kelia juos pagrįstai. Dėl to nėra jokio ginčo, bet ir mūsų pačių diskusijos tikrai atsirado ne šiandien, ne vakar, ne tada, kada kažkas kažką parašė, arba kažkas kažką pakritikavo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, darbas vyko visą laiką, ir visą laiką su konkrečių sektorių atstovais buvo derinami algoritmai.
„Šiandien Vyriausybės sprendimas buvo toks, kad sudėkime viską ilgesniam laikui į vieną sprendimą, kad kiekvieną savaitę neturėtume grįžti prie to paties“, – paaiškino I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė taip pat laidoje sakė, kad šioje krizinėje situacijoje tiek TS-LKD frakcijoje, tiek kartu su koalicijos partneriais ieškoma geriausių išeičių.
„Aš tikrai negaliu skųstis, kad manęs nepalaiko Aušrinė (Armonaitė – aut.p.) Vyriausybėje, Simonas Gentvilas ar Simonas Kairys. Mes pasiginčijame, pasitaiko, bet dirbame, vienas kitą girdime“, – teigė premjerė.
Jaučia Seimo palaikymą
I. Šimonytė taip pat teigė jaučianti, kad Seimas palaiko Vyriausybę, tačiau pabrėžė, kad kėdės nesilaiko.
„Žmogus gali dirbti darbą tol, kol tiki tuo, ką daro. Jeigu jau būtų tokia situacija, kad aš nebetikėčiau tuo, ką darau, man dirbti darbą būtų sunku. Aš nesu čia dėl valdžios, nesu prisirakinusi prie kėdės ir nebus taip, kad reikės mane nuo tos kėdės atlupti, kad aš nuo jos pasitraukčiau“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės pirmininkės, svarbiausias dalykas Vyriausybės veikloje, – kad jos teikiamus pasiūlymus ir sprendimus palaikytų Seimas.
„Tai, kad frakcijos ar komitetai pasikviečia ministrus ir kartais galbūt paauklėja, tai yra normali parlamentinės kontrolės dalis, bet pagrindinis klausimas – ar palaiko tavo siūlomus sprendimus, ar Seime yra balsų, kurie mano taip, kaip tu ir už tai balsuoja. Kol kas tokių klausimų ar diskusijų nėra, sprendimai yra palaikomi. Jeigu jaustum, kad tavęs nepalaiko dauguma, kuri sukūrė šią Vyriausybę, tai Vyriausybė tiesiog negalėtų dirbti“, – akcentavo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie scenarijų, kai atvejų skaičius drastiškai išaugtų ir reikėtų svarstyti trečiojo karantino variantą, I. Šimonytė teigė, kad sprendimai būtų priimami, atsižvelgiant į mirštamumą nuo COVID-19 bei į sveikatos sistemos apkrovimą.
„Sužlugdyti sveikatos sistemą jokia Vyriausybė negali sau leisti, nes jos vėliau nesukurs“, – sakė premjerė.
„Jei situacija bus tokia, kad reikalaus griežtinimų, tai ar tas visiškas uždarymas, ar kažkokie kiti sprendimai, ar tarpiniai sprendimai, tuos sprendimus reikės svarstyti. Negalime ignoruoti realybės, realybę vertinsime, kaip ir visada vertinames“, – tvirtino I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį paskelbė, kad kol kas Lietuvoje nepradės skiepyti „Johnson&Johnson“ vakcina. I. Šimonytės teigimu, kai buvo galimybės įsigyti papildomų „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų, Lietuva šia galimybe pasinaudojo, tad gaus pakankamai dideles šios vakcinos siuntas.
„Taip jau yra, kad „Pfizer“ vakcinos ne tik tiekiamos laiku, bet dar ir padidinami kiekiai ES, dėl to ir mes gauname naudą, būdami bendro pirkimo dalimi“, – pažymėjo I. Šimonytė.
