„Tai svarbus pokytis, atsiranda supratimas, kad vienalytės poros egzistuoja ir jos gali būti laiminamos. Labai atsargiai žengiama į priekį – imta 2013 metais, kai popiežius Pranciškus, grįždamas iš Rio de Žaneiro, pasakė: „Kas aš toks, kad teisčiau gėjų?“ – kalbėjo LGBT krikščionių asociacijos atstovas spaudai Andrea Rubera.
LGBT bendruomenė sako, kad palaiminimų įteisinimas – epochinis žingsnis, bet kiek per vėlai.
„Viena vertus, minimas terminas „tos pačios lyties poros“, kita vertus ir „nereguliarios poros“. Metami skirtingi koziriai, sakant, jog tai nėra santuoka, kaip vyro ir moters“, – sakė A. Rubera.
Deklaracijoje kalbama apie visas poras, kurios pagal bažnyčios normas susituokti negali: tai ir išsiskyrusios poros, ir tos pačios lyties.
Pagrindinė išlyga – palaiminimas negalės būti laikomas katalikiška apeiga ir negali būti teikiamas civilinių sąjungų ar santuokų ceremonijose.
„Labai svarbu pabrėžti, kad dokumente visai nekalbama apie šeimą. Perskyra yra daroma tik tokia, santuoka – tai kas yra leidžiama santuokoje, kas su tuo susiję, ir laiminimas, kuris, kaip akcentuojama, niekaip negali būti tapatinamas su santuoka“, – aiškino VU profesorius, bažnyčios istorikas Paulius Subačius.
Kaip tokią žinia pasitinka LGBT Lietuvoje?
„Tai suteikia vilties, kad bažnyčia nestagnuoja, o keičiasi į gerąją pusę“, – sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
Laiminimas neturės nei išoriškai, nei vidine prasme priminti santuokinio palaiminimo. Neturi būti jokių minčių apie apeigas ar iškilmes.
Ar atsiras ir kiek bus tokių porų Lietuvoje, kurios norės palaiminimo? V. Simonko svarstė, jog tokių porų gali atsirasti nemažai.
„Žinau, kad kai kurie LGBT žmonės, įskaitant ir mane patį, yra atitolę nuo bažnyčios dėl netolerantiško bažnyčios hierarcho požiūrio“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Pavyzdžiui, savo ir bažnyčios santykį T. Raskevičius apibūdina, kaip komplikuotą.
„Manau, kad tokia žinutė iš Popiežiaus yra svarbi visai bendruomenei, nepriklausomai tiki ar ne. Aš asmeniškai ne, bet man svarbu, kad mūsų bendruomenės dalis, kuriems tai yra esminė dalis, pasijus geriau“, – teigė V. Simonko.
Popiežiaus Pranciškaus patvirtintame dokumente pažymima, kad nereikėtų uždrausti Bažnyčios artumo poroms, kai jos prašo Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą – pavyzdžiui, lankantis šventovėje, susitinkant su kunigu, kalbant maldą grupėje arba per piligriminę kelionę.
„Tai yra nuoseklus šito pontifikato žingsnis, Popiežius prie to ėjo, raginimas buvo bent kelių šalių sinodo nutarimuose“, – sakė P. Subačius.
T. V. Raskevičius teigė, jog norėtų, kad poziciją išsakytų ir Lietuvos bažnyčios atstovai.
„Atrodo, kaip didelė naujiena, bet praktika laiminti žmones, kurie yra nereguliariose situacijose, arba negali priimti sakramentinio palaiminimo, yra labai įprasta“, – teigė diakonas, VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.
Kunigams jokio įpareigojimo neatsiranda.
„Dvasininkams yra paliekama teisė spręsti visiškai savo nuožiūra. Svarbu pabrėžti, kad šiuo atveju yra kalbama apie kiekvieno atskiro kunigo sprendimą“, – tikino P. Subačius.
Anot pašnekovo, ir dvasininkai turi pačių įvairiausių nuostatų.
B. Ulevičius pabrėžia, kad toks palaiminimas yra ne sakramentinis, o priskiriamas prie neformalaus ir spontaniško.
„Neorganizuojamas nei iš kunigo pusės, nei iš žmonių pusės. Katalikams ši praktika yra paprastai, kai prisiartini prie kunigo, sakai – Tėve, palaimink mane“, – sakė B. Ulevičius.
Vis dėl to V. Simonko viliasi, kad toks žingsnis, bus svarbus ir politiškai.
„Galbūt tie 5 balsai, kurių trūksta balsavimui už civilinę sąjungą, atsiras po Popiežiaus pasisakymų“, – vylėsi V. Simonko.
Vis dėl to skelbiama, kad tai nekeičia Katalikų Bažnyčios pozicijos dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ar sąjungų, kurias užpernai Vatikanas įvardijo kaip nuodėmę, nes santuoka sudaroma tik tarp vyro ir moters, siekiant susilaukti vaikų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
