Vidurdienį Šiluvos bazilikoje tikintieji maldoje paminėjo tremtinius ir visus, kentėjusius už Lietuvos laisvę. Rugsėjo 8-ąją, Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, prasidėsiančiuose Šilinės atlaiduose tikintieji Lietuvos žmonėms mels krikščioniškojo ir pilietinio sąmoningumo.
Į Šiluvą Lietuvos ir užsienio maldininkus traukia stebuklais garsus Šiluvos Dievo Motinos paveikslas. Pasakojama, kad jį 1457-aisiais į Lietuvą iš Romos parvežęs dvarininkas Petras Gedgaudas.
Apie XVI amžiaus vidurį paskutinis Šiluvos katalikų klebonas Jonas Holubka esą užkasęs paveikslą drauge su Šiluvos bažnyčios dokumentais geležinėje skrynioje, slėpdamas nuo įsigalėjusių kalvinų. Vėl pagerbti paveikslą maldininkai galėję tik po 1622-ųjų, atstačius katalikų bažnyčią.
1674 metais iš daugybės žmonių suneštų votų Karaliaučiaus auksakalys stebuklingajam paveikslui nukalė auksuoto sidabro drabužį. 1786-aisiais paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus karūnomis.
Istorija liudija, jog Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Ant didelio akmens stovinčią ir graudžiai verkiančią mergelę su kūdikiu pamatė bažnytinėse žemėse bandą ganę piemenėliai.
Pasakojama, kad vaikai nubėgo apie tai pasakyti Šiluvos kalvinų katechetui. Šis, pasikvietęs mokytoją, vardu Saliamonas, prisiartino prie akmens ir paklausė: "Mergaite, ko verki?"
Ji atsakiusi: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama".
Vienas iš penkių Bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų Šiluvos laikomas pirmuoju Marijos pasirodymu Europoje.