D. Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad norėdama pasirašyti laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga, Ukraina negali tapti Rusijos konstruojamos Muitų sąjungos nare. Europos Sąjunga taip pat yra susirūpinusi ir įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko likimu.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: atsakymas paprastas – abu susitarimai nesuderinami ir Ukrainai teks pasirinkti viena arba kita. Politiniai ir ekonominiai laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga principai praktiškai neleidžia integruotis į kitas prekybines struktūras. Be jokios abejonės, tai nedraudžia Ukrainai bendradarbiauti, prekiauti su trečiosiomis šalimis, tarp jų ir Rusija. Bet formalus dalyvavimas Muitų sąjungoje reikštų, kad laisvos prekybos sutartis ir integracija į Europos Sąjungą užsidaro“, - bendroje prezidentų spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
„Lietuva stengiasi ir pati suprasti Ukrainą ir mėgina įtikinti Vakarus, kad Ukraina išlaiko europinę kryptį. Bet... Ar bus pasirašytas susitarimas šiemet, šį kartą priklausys tik nuo pačios Ukrainos pastangų“, - pridūrė Lietuvos prezidentė.
Tuo tarpu V. Janukovyčius neišsklaidė abejonių dėl Ukrainos apsisprendimo. Kalbėdamas apie J. Tymošenko atvejį Ukrainos prezidentas tarsi leido suprasti, kad yra nusiteikęs išspręsti šį klausimą, tačiau iškart ėmė pasakoti apie tai, kad įstatymo viršenybė yra svarbiausia.
Ukrainos vadovas taip pat nedrįso kaltinti Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dėl Ukrainos bendrovei „Naftogaz Ukrainy“ skirtos 7 mlrd. dolerių baudos už tai, kad pernai Ukraina nupirko mažiau dujų nei buvo įsipareigojusi.
„Dabartiniai „Gazprom“ veiksmai pirmiausia reiškia didžiulę prieš tai buvusios vyriausybės veiksmų klaidą. Žinote, niekas nekišo pirštų į duris ir nevertė pasirašyti tokių susitarimų. Todėl mes negalime kaltinti Rusijos ar „Gazprom“ šiuo atveju, nes Ukraina pasirašė šį susitarimą“, - sakė V. Janukovyčius.
Pakartojo oficialią ES poziciją
Kalbėdamas spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė aiškino, kad Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai šiais metais taps aktualija ir Lietuvai, nes būtent mūsų šalis antrąjį pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir dės pastangas, jog Ukraina pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Pasak prezidentės, Lietuvai būtų naudinga, kad šis susitarimas būtų pasirašytas, tačiau tam gali sutrukdyti politinių oponentų persekiojimas Ukrainoje. Nors D. Grybauskaitė neminėjo persekiojamų politinių oponentų pavardžių, tačiau neabejojama, kad ji galvoje turėjo buvusios Ukrainos premjerės J. Tymošenko įkalinimą.
D. Grybauskaitė teigia, kad Ukraina turi reformuoti rinkimų, teisinę bei teismų sistemas bei imtis konkrečių žingsnių veikdama kaip europietiška valstybė.
„Todėl Europos Sąjunga įdėmiai seka bylų prieš politinius oponentus eigą, tai turi esminę svarbą Ukrainos ir Europos Sąjungos santykiams“, - sakė prezidentė.
Anot D. Grybauskaitės, oficiali Europos Sąjungos pozicija tokia, kad selektyvus teisingumas kuria negatyvų politinį kontekstą bendradarbiavimui.
Lietuvos prezidentė sako, kad prie esamo konteksto prisideda ir Ukrainos noras persiderėti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narystės sąlygas 371-oje pozicijoje.
„Tai mažina pasitikėjimą Ukraina ir prieštarauja PPO dvasiai“, - sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau, jos teigimu, dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos santykiai klostosi gerai, esą tai atspindi prekybos apimčių augimas.
Ukrainos apsisprendimas sukti Vakarų pusėn Lietuvai būtų naudingas ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai. Ukrainai pasirašius Asociacijos sutartį ir pradėjus veikti Laisvosios prekybos dalies nuostatoms, būtų suvienodinti muitų mokesčiai bei kiti tarifai. Tai galėtų paskatinti abipusę prekybą ir investicijas bei esą padidintų šaudyklinio traukinio „Vikingas" efektyvumą.
Dėl dujų kainų kaltina ne „Gazprom“, o J.Tymošenko
Ukrainos žurnalisto paklausta apie kovą su „Gazprom“ Lietuvos prezidentė pasakojo, kad Lietuva už dujas moka apie 30-40 proc. brangiau nei rinkos kaina, tad Lietuva yra padavusi prieš „Gazprom“ ieškinį į arbitražą.
„Lietuva taip pat inicijavo Europos Komisijos tyrimą dėl neteisingų kainų, taikomų Europoje iš „Gazprom“ pusės“, - teigė D. Grybauskaitė, pridūrusi, jog tokių problemų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos valstybės.
„Jau yra sprendimai ir pavyzdžiai, tarkime, Čekijos atveju, kai valstybė laimėjo arbitražo ginčą su „Gazprom“ dėl per didelių kainų. Taigi Lietuva nėra vienintelė, kuri šiuo metu sprendžia kainų klausimo ginčus su „Gazprom“ arbitražuose ar kituose teismuose“, - pridūrė prezidentė.
Tuo metu V. Janukovyčiaus pozicija buvo kitokia: prezidentas skundėsi, kad Ukraina moka pačią didžiausią kainą Europoje, tačiau kaltinti dėl to „Gazprom“ nedrįso.
„Faktiškai mūsų kaina 200 JAV dolerių viršija vidutinę kainą Europoje“, - sakė V. Janukovyčius ir pridūrė, kad ukrainiečiai stengiasi kuo stipriau sumažinti gamtinių dujų suvartojimą bei didinti ukrainietiškų dujų gavybą.
„Taigi mes ir toliau eisime šiuo keliu, stengsimės didinti efektyvumą, sumažinti vartojimą ir investuosime į dujų žvalgybą. Aišku, mes turime spręsti šiuos klausimus su „Gazprom“, tie klausimai aktualūs Rusijai, Ukrainai ir visai Europai. Pirmiausia, reikia užtikrinti stabilų dujų tiekimą per Ukrainos teritoriją, tam reikia modernizuoti mūsų perdavimo tinklus“, - aiškino Ukrainos prezidentas.
Tačiau dėl dujų kainų V. Janukovyčius kaltino ne „Gazprom“ ar Rusiją, bet buvusią Ukrainos vyriausybę, kuriai vadovavo J. Tymošenko.
V.Janukovyčius nepatenkintas ES?
Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius taip pat išsakė kritiką, kad Europos Sąjunga neužjaučia Ukrainos dujų kare su Rusija bei išreiškė nepasitenkinimą dėl dujotiekio projekto „Pietų srautas“ (South Stream), kuris yra stumiamas Kremliaus ir sudaro konkurenciją Europos Sąjungos planuojamam „Nabucco“.
„Per pastaruosius trejus metus mes negavome jokios paramos, net užuojautos dėl dujų klausimų ir padėties dujų sektoriuje, į kurią įkliuvo Ukraina. Be to, kai kurios Europos Sąjungos šalys pasirašė sutartis dėl „Pietų srauto“ dujotiekio statybų. Aš nežinau, ar šie dokumentai pasirašyti suderinus ir mes iki šiol negavome aiškių atsakymų“, - sakė V. Janukovyčius.
„Kai rusai mums iškėlė 7 mlrd. JAV dolerių sąskaitą arba faktiškai baudą, kurią turime sumokėti Rusijai, mes tikėjomės, kad išgirsime energetinės bendruomenės reakciją, komentarus“, - pridūrė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu D. Grybauskaitė sako, kad Europos Komisija yra pradėjusi tyrimą dėl „Gazprom“ taikomų kainų Europoje, o sprendimai bus taikomi visoms Europos Sąjungos šalims ir šalims partnerėms.
Lietuvos prezidentė sako, kad Europos Sąjungoje nėra bendros energetinės politikos, todėl energetines problemas šalys didžiąja dalimi sprendžia atskirai. Bendrai sprendžiami tik žemės ūkio ir regionų klausimai.
„Bet paskutiniu metu Europos Komisija pradeda ginti atskirų šalių energetinius interesus ir tai atspindi vykdomas tyrimas prieš monopolinį dominavimą prieš „Gazprom“. Todėl visiškai suprantama, kad tokio atsakymo, kokio tikėjosi Ukraina iš Europos Sąjungos ir negalėjo būti. Kaip minėjau, Lietuva pati skundė arbitražui, pati kovoja už save“, - teigė D. Grybauskaitė.