Šiemet Kaziuko mugėje karaliaus žemaičiai

Ilgametė istorija

Pirmą pavasario savaitgalį Vilniuje šurmuliuos tradicinė Kaziuko mugė. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, Kaziuko mugės tradicijoms – daugiau kaip 400 metų. „Panašių mugių tradicijų nėra išlikusių kituose miestuose net artimiausiuose kraštuose“, – pabrėžė etnologas, prisipažinęs, kad susižavėjimą muge jaučia nuo mažens.

„Kaziuko mugių tradicija atsirado dar tada, kai vykdavo šventuoju paskelbto karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijos“, – prisiminė Libertas Klimka. Pasak jo, labai džiugu, kad Kaziuko mugės tradicija sostinėje išliko ir tada, kai ji sovietmečiu tebuvo organizuojama Kalvarijų turguje, tačiau ir tais laikais į ją atvažiuodavo jaunimas net iš Maskvos. „Tai visai neturėtų stebinti, nes prieškariu kaimyninės Lenkijos gyventojai į Vilnių atvykdavo traukiniais, kurie stotyje stovėdavo visas mugės dienas, tapę savotiškais viešbučiais atvykėliams“, – prisiminė Kaziuko mugės istoriją L.Klimka.

Etnologas pabrėžė, kad nuo tada, kai mugės buvo pradėtos organizuoti, svarbiausias jų tikslas – sujungti kaimo ir miesto gyventojus. „Džiugu, kad ir dabar Kaziuko mugė – mūsų tautos savastis“, – teigė jis.

Žemaičių dienos

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet mugėje rengiamos regionų dienos. Jų šeimininkai – žemaičiai. Rotušės aikštėje susirinkę amatininkai iš Žemaitijos demonstruos dailidžių, kalvių, puodžių, pynėjų, audėjų ir medžio drožėjų amatus. Kad tikrai visi žinotų, jog šios mugės šeimininkai – žemaičiai, į žemaičių kalbą išversta ir Užupio konstitucija, kuri bus oficialiai paskelbta kovo 3-iąją, trečią valandą popiet.

Žemaičiams skirti renginiai vyks ne tik šurmuliuojančiose Vilniaus gatvėse, bet ir meno galerijose, Vilniaus mokytojų namuose. Pirmą mugės dieną vyks renginiai, skirti iš Raseinių kilusio poeto Jono Mačiulio (Maironio) 150-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti, šeštadienį bus atidaryta Jono Strazdausko fotografijų paroda ir pristatytas fotografijų albumas „Žemaitijos rūkai“, o paskutinę mugės dieną Mokytojų namuose skambės žemaitiškos eilės ir proza literatūrinėje popietėje „Kitoniški yra žodžiai raseiniškių. Kitoniški šiaulyčių. Dar kiti telšiškių“.

Nuo šeštadienio vidurdienio Rotušės aikštėje įrengtoje scenoje koncertuos kolektyvai iš Žemaitijos.

Pasak Kaziuko mugės organizatoriaus Vytenio Urbos, žemaičiai į mugę atveš ir ypatingą prietaisą, kurį vadina aštuonračiu.

Sugužės svečiai iš užsienio

Kaziuko mugė šiais metais bus didesnė nei praėjusiais metais. Amatininkai, muzikantai ir tautodailininkai išsirikiuos visame Gedimino prospekte, Maironio gatvėje, mugė šurmuliuos senamiestyje, šalia Užupio esančiame Tymo kvartale ir Rotušės aikštėje, gatvės atkarpoje nuo Gedimino prospekto iki Karaliaus Mindaugo tilto.
V.Urbos teigimu, mugėje dalyvauti norą pareiškė daugiau kaip 200 tautinio paveldo atstovų, per 100 neįgaliųjų, turinčių tautodailininkų pažymėjimus, per 300 tautodailės meistrų, daugiau kaip

400 prekybininkų. Verbų bus galima nusipirkti iš beveik 40 pardavėjų. „Bet prekybininkų dar laukiama ir jų vis dar atsiranda. Matyt, kai kurie buvo užmigę žiemos miegu“, – juokavo Kaziuko mugės organizatorius.

Kaziuko mugės dalyvių tiesiog Kaziuku vadinamas V.Urba džiaugėsi, kad šiemet šventėje bus gausu svečių iš užsienio valstybių. „Tikrai sulauksime amatininkų iš kaimyninės Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos. Žada atvykti net ir suomiai bei vengrai“, – pasakojo V.Urba.

Svečiai iš užsienio šiemet įsikurs Gedimino prospekte netoli Lukiškių aikštės. Pasak mugės organizatorių, tada niekam nekils abejonių, kur ieškoti „priklydusio brolio latvio ar seniai matyto draugo iš toliau“. Vilniuje turėtų apsilankyti Gdansko miesto tarybos pirmininkas ir Vroclavo miesto prezidentas bei svečiai iš Sankt Peterburgo.

Lukiškių aikštėje įsikurs jau ketvirtus metus rengiama „Alternatyvioji Kaziuko mugė“. Čia visą savaitgalį linksminsis neformaliai nusiteikęs jaunimas.

V.Urba atskleidė ir džiugią naujieną visiems, kurie į Vilniuje vyksiančią Kaziuko mugę vyks iš toliau. „Pavyko susitarti su „Lietuvos geležinkeliais“. Jie Kaziuko mugės svečius veš 20 proc. pigiau“, – šypsojosi vienas iš mugės organizatorių.

„Šiais metais bus ir naujovė – svečių knyga, kurioje kiekvienas galės išsakyti savo nuomonę, pasidalyti įspūdžiais ar parašyti patarimą, kad kitąmet mugė būtų dar geresnė“, – pasakojo V.Urba, kviesdamas visus pirmą kovo savaitgalį apsilankyti seniausioje šalies mugėje, kurios informacinis remėjas yra ir „Valstiečių laikraštis“.